Branduolinės Baltarusijos paslaptys

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Liudmila Kazak / Geopolitika

2011-08-08 11:19

Šių metų balandžio 26 d. sukako dvidešimt penkeri metai nuo Černobylio tragedijos, per tą laiką nusinešusios apie keturis šimtus tūkstančių gyvybių. Sukakties paminėjimas prasidėjo Kijeve.

Gamtosaugininkai iš „Greenpeace“ rodė ketvirto reaktoriaus, sprogusio 1986 metais, vaizdus. Černobylio atominės elektrinės (AE) sprogimas įėjo į pasaulio istoriją kaip didžiausia civilinė katastrofa. Į atmosferą jėgainė išmetė dešimtis kartų daugiau radioaktyviai užterštų medžiagų, negu buvo išmesta per Hirosimos ir Nagasakio bombardavimą.

Diskusijos apie Černobylio tragedijos padarinius nenutrūko ir po katastrofos 25-mečio minėjimo, jos tapo ypač aktualios pastaruoju metu. Sprogimai Fukušimos atominėje jėgainėje Japonijoje sustiprino šių diskusijų svarbą ir sukėlė abejonių dėl branduolinės energetikos, kaip švaraus energijos šaltinio, ateities.

Nors dauguma Europos šalių laikinai sustabdė atominių jėgainių eksploatavimą, Baltarusijos valdžia yra pasiryžusi pastatyti atominę elektrinę bet kokia kaina, nepaisydama nei Černobylio tragedijos, nuo kurios šalis labiausiai nukentėjo, nei katastrofos Japonijoje, pakeitusios požiūrį į branduolinę energetiką. Dauguma ekologų ir mokslininkų pateikia argumentus prieš jėgainės statybą, bet, matyt, jų nuomonė Baltarusijos vadovybės nedomina. Be galimų branduolinės saugos, ekologinių ir kitų pavojų, šios jėgainės statyboje slypi ir politiniai pavojai.

Baltarusija naują atominę elektrinę ketina statyti Astravo rajone, maždaug 50 km nuo Vilniaus, arba 30 km nuo Lietuvos sienos, tačiau jos projektas kol kas nėra paruoštas. Verta paminėti, kad 1907 m. Astravo rajone įvyko stipriausias regione septynių balų žemės drebėjimas, nors Baltarusija nėra laikoma aktyvios seisminės veiklos šalimi. Elektrinės statybai nepritaria ne tik Baltarusijos gyventojai, bijantys Černobylio tragedijos pasikartojimo, bet ir Lietuvos vadovybė, ir Europos Sąjunga.

Lietuvos aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas teigia, kad Baltarusijos parengta Astravo AE poveikio aplinkai vertinimo ataskaita nėra kokybiška, todėl Baltarusija privalo surengti viešus svarstymus Lietuvoje ir dvišales konsultacijas pagal Jungtinių Tautų Espoo konvencijos nuostatas. Anot akademiko Jurgio Vilemo, Astravo rajono pasirinkimą AE statybai nulėmė politiniai motyvai, vienas iš jų – lietuvių noras pastatyti savo jėgainę prie Baltarusijos sienos. Taigi, jėgainės statybą galima analizuoti ir iš ekologinės, ir iš politinės pusės.

Dauguma ekologų pabrėžia, kad viena svarbiausių priežasčių, kodėl Baltarusijos jėgainės negalima statyti – galima korupcija, susijusi su projekto įgyvendinimu. Anot Vladimiro Sliviako, vieno iš tarptautinės gamtosaugos grupės „Ekoapsauga“ («Экозащита») pirmininkų, korupcijos klausimas svarbus ne tik ekonomikos, bet ir saugumo požiūriu.

Straipsnio puslapiai:

- Liudmila Kazak

Geopolitika

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas