Brangstantis maistas – suokalbio rezultatas? (video) (7)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Atnaujinta:2019-10-17 04:28

Eglė Kijauskienė / Ekonomika.lt

2010-09-23 17:16

Ar maisto kainų augimas yra perdirbėjų ir prekybininkų suokalbio dalis? Ar iš tiesų brangsta duonos gaminiai ir pienas, o gal panika keliama be reikalo? Apie tai portalo Ekonomika.lt vaizdo konferencijoje, kurios įrašą rasite žemiau, kalbėjo Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė, „Pieno žvaigždžių“ vykdantysis direktorius Linas Sasnauskas bei Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.

Gražina Gruzdienė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė mano, kad dėl duonos kainos kalčiausi yra prekybininkai. „Didžiųjų prekybos tinklų įtaka yra visos Europos problema“, - sako G.Gruzdienė.

Jos duomenimis, per 2000-2008 m. Lietuvos įmonių pelnai išaugo 40 kartų, o darbo užmokestis nepadidėjo net dvigubai – tik 80 proc. Apie 27 proc. žmonių Lietuvoje gauna minimalų atlyginimą, už kurį jie neįperka brangstančio maisto.

„Už ką mes mokame intitucijoms, kurios gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų, jeigu šiai dienai neturime aiškaus atsakymo, kas kaltas dėl, tarkim, duonos brangimo“, - klausia ji.

Rugsėjo pabaigoje Maistininkų profesinė sąjunga ketina piketuoti ir reikalauti darbdavių kelti atlyginimus, kad „žmonės galėtų įpirkti brangstantį maistą Lietuvoje“.

Trūksta mažų parduotuvėlių

Su profesinių sąjungų atstove nesutinka Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. Jis teiga, kad augant altyginimams, augs ir kainos. Anot jo, nors per pastaruosius 10 metų atlyginimai Lietuvoje išaugo 80 proc., tuo tarpu darbo efektyvumas - tik 40 proc.

„Ministerija pasisako už tiesioginės prekybos plėtrą, pavyzdžiui, prekybą ūkininkų turgeliuose. Europos Sąjungos sostinių centruose daug mažų specializuotų parduotuvėlių, tuo tarpu pas mus maisto produktų prekyba sukoncentruota didžiuosiuose prekybos centruose.

Turgeliai neišgelbės visos Lietuvos, reikia mažinti prekybos koncentraciją. Kaimyninėje Lenkijoje kone kiekvienoje troboje – verslas, nes lenkai yra verslesni. Reikėtų iš jų imti pavyzdį“, - siūlo A. Macijauskas.

Duoną brangina gamintojų ir prekybininkų apetitas

Viceministras atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu labiausia išaugo augalininkystės produktų žaliavų kainos: grūdų, kai kurių daržovių, o ypač - bulvių.

„Noriu pabrėžti, jog juodoje duonoje grūdų kaina sudaro apie 7-8 proc. ir, jeigu grūdai pabrango vidutiniškai apie 50 proc., tai galima teigti, kad galutinė duonos kaina dėl grūdų brangimo neturėtų kilti daugiau kaip 5 proc. Paprastai tokio brangimo vartotojai net nepajunta“, - sako A. Macijauskas.

Anot jo, vertinant ilgalaikes duonos kainų tendencijas, grūdų augintojų pajamų dalis kainoje mažėja: 2008 m. siekė iki 20-25 proc., o šiuo metu ji tesiekia 10-15 proc. Tuo tarpu duonos kepėjų ir prekybininkų pajamų dalis nuolat auga.

Straipsnio puslapiai:

- Eglė Kijauskienė

Close

Specialistai: VAE užgoš atsinaujinančius energijos išteklius video (5)

 „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA Lietuvos energetikos tradicija, alternatyva ir vizija“ pranešėjai didžiausią rūpestį reiškė dėl atsinaujinančių išteklių energijos, kurią esą ...

M. Nagevičius: dėl Visagino AE mus lydės biudžeto deficito šmėkla video (4)

 Statydami Visagino Atominę elektrinę (VAE) susidursime su grėsmėmis, nes mainais už žemą elektros kainą, Lietuvą lydės nuolatinė biudžeto deficito šmėkla ir nesutarimai su Europos Sąjunga (ES), mano Lietuvos energetikos konsultantų ...

T. Navickas: pigesnės energijos už vėjo šiuo metu nepasigaminsime video

Šiandien vėjas yra brandžiausia technologija Lietuvoje iš visų alternatyvių energijos šaltinių, „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA“ teigė „4 Energia“ vadovas Tadas ...

R. Kuodis: energetikos diskusijose politikai taiko esmines logines klaidas video (5)

Didžiausi trukdžiai norint suformuoti aiškią Lietuvos energetikos strategiją ir pasirinkti tinkamiausią alternatyvą – tai, kad Lietuvos politikai vadovaujasi netinkamu modeliu, mano ekonomistas Raimondas Kuodis. Pasak ekonomisto ...

V. Bitinas: išmanieji tinklai padės vartoti mažiau video

Technologijų ir inovacijų centras (TIC) šiuo metu rengia sąnaudų ir naudos analizė, ar Lietuvai yra naudinga išmanioji apskaita, kai įprastus mechaninius skaitiklius pakeičia išmaniosios technologijos. Šios apskaitos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 8: didysis greitintuvas ir visatos paslaptys video (1)

„Praėjusioje laidoje papasakojau apie Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją. Ši organizacija ir jos mokslininkų tyrimai privertė daugelį aikčioti iš nuostabos ir susižavėjimo. Dabar, CERN užsimojo dar smarkiau. Jos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 7: ką 60 metų veikia CERN fizikai? video (1)

Viename didžiausių ir labiausiai vertinamų pasaulio mokslinių tyrimų centrų, jau daug metų darbuojasi tūkstančiai mokslininkų. Ką jie ten veikia? Gal ką paslapčia rezga?

„Mokslo sriuba“ nr. 6: ar įmanoma ištrinti atmintį? video

„Ar kada nors susimąstėte, koks nuostabus dalykas yra mūsų atmintis?Mokslininkai net yra paskaičiavę, kad mūsų galvose gali sutilpti maždaug 1 milijonas terabaitų informacijos. Tiek daug per vieną savo gyvenimą neprirenkame, tačiau jei galėtume sąmoningai pasirinkti, ką prisiminti, o ką ne - ar tai n

M. Nikolajevas: „startup‘as“ – maža didelio verslo kopija video

Vienas iš akceleratoriaus „Startuphighway“ patarėjų ir investuotojų Martynas Nikolajevas, per savo karjerą sukūręs ne vieną verslą, savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje ...

T. Ramanauskas: kūrybingiausi žmonės – tinginiai video (6)

Komunikacijos gidų agentūros „XX“ įkūrėjas Tomas Ramanauskas, su kūryba ir idėjomis dirbantis dešimtmetį, susirinkusiems į savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ diskusiją „startoNOMIKA“ atskleidė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas