Bręsta Lenkijos ir Rusijos nesutarimai dėl gamtinių dujų

(Puslapis 1 iš 2)


Ekonomika.lt

2010-11-23 12:40

Rusijos žiniasklaidoje pranešama, jog Jamalo – Europos dujotiekio Lenkijos padalinio naujojo operatoriaus „Gaz-System“ ketinimai leisti dujotiekiu naudotis trečiosioms šalims stebina „Gazprom“ vadovybę, nors ji savo oficialios pozicijos dar nėra pareiškusi. Daroma prielaida, jog dėl perdėm didelio „Gaz-System“ demonstruojamo savarankiškumo gali atsinaujinti neseniai užglaistytas porą metų trukęs Rusijos ir Lenkijos konfliktas dėl gamtinių dujų.

Teigiama, jog „Gaz-System“ ketinimai „prieštarautų „Gazpromo“ interesams ir planams“. Tiesa, Rusijos kompanijoje tvirtinama, jog laisvų dujotiekio pajėgumų tikrai nebus, tačiau ekspertai patikslina, jog padėtis gali pasikeisti, pradėjus veikti “Nord Stream” dujotiekiui ir pastačius gamtinių dujų perkrovimo terminalą Baltijos valstybėse.

Derybų metas

“Gaz-System” generalinis direktorius Janas Chadamas praėjusią savaitę teigė, jog jau 2011 m. planuojama suteikti galimybę tretiesiems asmenims naudotis laisvais Jamalo – Europos dujotiekio pajėgumais, tačiau patikslino, jog šie planai priklauso nuo daugelio veiksnių, pirmiausia nuo to, ar dujotiekyje bus laisvų pajėgumų. „Dabar yra derybų metas, o konkrečiau bus galima kalbėti po pusmečio”, - teigė jis.

Spalio pabaigoje Rusijos ir Lenkijos premjerai Igoris Senčinas ir Valdemaras Pavliakas pasirašė papildomus protokolus prie abiejų šalių tarpvyriausybinio susitarimo. Šiais dokumentais buvo užbaigtas dvejus metus trukęs konfliktas dėl dujų. Rusija Lenkijai pažadėjo papildomus dujų tiekimus 2010 – 2020 m., o Lenkija garantavo gamtinių dujų tranzitą Jamalo – Europos dujotiekiu iki 2019 metų. Tą pačią dieną “Gazprom” ir Lenkijos PGNiG pasirašė papildomus dokumentus prie 1996 m. dujų tranzito sutarties.

Beveik tuo pat metu “Europolgaz”pasirašė susitarimą su “Gaz-System” dėl dujotiekio operatoriaus funkcijų perdavimo iki 2019 m., o lapkritį Lenkijos energetikos valdyba šį laikotarpį pratęsė iki 2025 m. gruodžio 31 d., išlaikant dujotiekio priklausymą “Europolgazo” nuosavybėje. Po 48 proc. pastarosios kompanijos kapitalo valdo “Gazprom” ir PGNiG. Formaliai šie susitarimai numato galimybę dujų tranzitui pasitelkti trečiąsias šalis, kaip ir reikalaujama Trečiajame ES energetiniame pakete. Rusijos žiniasklaidoje komentuojama, jog tai reikštų, kad prie kurio nors magistralinio vamzdyno skyriaus galėtų prisijungti mažos tarpininkaujančios kompanijos, nieko bendra neturinčios, nei su transportavimu, nei su naftos gavyba, o tai galų gale papildomai didintų galutines dujų kainas.

Tiesa, Rusija minėtą susitarimą laiko formalumu, nes visus Jamalo–Europos dujotiekio pajėgumus turinti kontroliuoti “Gazprom”.

Straipsnio puslapiai:

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas