„Crocs“: kaip būti pelningam pardavinėjant gumas? (2)

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-05-17 13:46

Kompanijos „Crocs“ komercijos direktorius Europai Kimmo Salmi prisipažįsta šią avalynę avintis kasdien ir išskirtiniame interviu „Ekonomika.lt“ pasakoja apie kompanijos plėtrą bei ambicingus tikslus – kroksus įpiršti net skeptikams.

Vienas iš įdomiausių šio verslo aspektų turbūt yra mistika, kaip būti pelningam pardavinėjant gumas?

Daugelis žmonių susidaro netinkamą įspūdį, kad kroksai yra pagaminti iš gumos arba sunkūs. Iš tiesų jie pagaminti iš patentuotos medžiagos, kuri yra minkšta ir atspari kvapams. Mes sukūrėme naujos kategorijos avalynę, tinkamą moterims, vyrams ir vaikams. Iš viso 300 skirtingų modelių. Svarbiausios kompanijos vertybės – inovacijos, linksmumas ir patogumas.

Prekyba pradėta nuo vieno sėkmingo klasikinio kroksų modelio, tačiau buvo labai svarbu augti ir diversifikuoti produktų portfelį. Taip pat svarbu nuolat būti inovatyviam, kad tave lydėtų sėkmė.

Galiausiai šiame procese turi išlikti ištikimas produkto ir kompanijos vertybėms.

Viskas prasidėjo nuo trijų draugų kelionės laivu: jie turėjo puikią idėją, kuria remdamiesi jau dabar pardavė 150 mln. porų kroksų pasaulyje. Praėjusiais metais „Crocs“ pajamos buvo apie 1 mlrd. JAV dolerių (2,62 mlrd. litų).

Ką reiškia būti inovatyviam? Ar po penkerių metų kroksai bus visiškai kitokie?

Inovatyvumas pirmiausia reiškia, kad kroksai gaminami iš patentuotos medžiagos, kuri yra tiek lanksti, kad galime derinti ją su kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, su drobe arba oda.

Šiuo metu stipriname ir investuojame į turimą prekybos tinklą, kurį papildo didmeninė bei interneto prekyba. Kad mus lydėtų sėkmė, klientams turime pasiūlyti išplėstas produktų linijas: tradiciškai kroksai suvokiami kaip vasaros prekių ženklas, tačiau mes investuojame, kad jis būtų aktualus ištisus metus. Pristatėme produktų, tinkamų lietingam sezonui, odinius batus, sportbačius.

Todėl tikiu, kad ši ilgalaikė strategija mums atneš didesnę rinkos dalį.

Šiuo metu „Crocs“ turi būstinių JAV, Azijoje ir Europoje. JAV prekių ženklas yra gerokai stipresnis nei Azijoje ir Europoje, kuriose jis į rinką įvestas nuo 2005-ųjų, tačiau augimas yra didelis.

Tai kada tos sėkmės bus gana? Kaip manote, kada kompanijos plėtra pasieks savo ribas?

Sunku pasakyti. „Crocs“ dabar yra trijuose žemynuose, tačiau iš tiesų šių batų galima įsigyti visame pasaulyje, nes taip pat plėtojame elektroninę prekybą. Vis dėlto potencialo augti yra daug, o kada bus gana, turės nuspręsti akcininkai. Tačiau reikia pripažinti, kad dabartinė mūsų plėtra yra agresyvi.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas