D. Korsakaitė: sezonas neužklumpa netikėtai

(Puslapis 1 iš 3)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Kazimieras Šliužas / Ekonomika.lt

2011-04-12 11:35

Šildymo sezonui pasibaigus, lyg ir galėtume tradiciškai leisti pailsėti savo piniginėms. Ar tikrai taip? Savaitraštis „Ekonomika.lt“ kalbina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkę Dianą Korsakaitę.

Elektros energijos ir gamtinių dujų kainos nustatomos visai Lietuvai. Kas sieja jų tarifus?

Brangstant ar pingant gamtinėms dujoms, didėja Lietuvos elektrinės bei kitų šiluminių elektrinių gaminamos elektros energijos savikaina. Tačiau vien dėl to didelėmis elektros energijos tarifų permainomis negresia, nes didesnę dalį elektros energijos Lietuva perka gerokai palankesnėmis kainomis iš užsienio. Jei pradės brangti importuojama elektros energija, teks didinti ir kainas vartotojams.

Kiek, nustatant kainas, gali kištis politikai. Pavyzdžiui, Vyriausybė pritarė energetikos ministro siūlymui neriboti elektros energetikos įmonių pelno. Kita vertus, ir savivaldybės vengia didinti kainas rinkimų išvakarėse, nors kartais tokie nepopuliarūs sprendimai būtini.

Politikai yra įstatymo leidžiamoji valdžia, parlamentas – politinė jėga, kuri suteikia reguliuotojui funkciją ir nustato jos ribas.

Dėl investicijų grąžos normos – Vyriausybė pritarė įstatymo pasiūlymui, kad grąžos norma turi būti apskaičiuojama remiantis ekonominiais kriterijais, aiškiai atspindinčiais nuosavo ir skolinto kapitalo kainą. Dar praeis laiko, kol įstatymo projektas taps galiojančiu įstatymu. Šis projektas neturi nieko bendra su pelno nereguliavimu, atvirkščiai, politinį reguliavimą siūlo pakeisti ekonominiu. Iki šiol galiojanti 5 procentų grąžos norma nėra paremta finansiniais ir ekonominiais argumentais, skatina ūkio subjektus didinti sąnaudas, todėl jos efektas priešingas – visiškai neskatina investuoti į tai, kas mažina savikainą.

Jei politiškai sutariama, kad energetika yra verslas, jis turi būti reguliuojamas skaidriais principais. Jei būtų priimtas politinis sprendimas, kad energetika nėra verslas, tuomet reikėtų tai skaidriai įteisinti, o apie investicinę grąžą tektų užmiršti. Kažkas per vidurį yra blogiausias variantas.

Tiksinčia bomba neretai pavadinamas geriamasis vanduo. Lenkijoje prieš trejus metus milžiniškos investicijos į vandentvarką keleriopai padidino vandens tarifus. Ar ši bomba sprogs ir Lietuvoje? Gal jau šiemet?

Šiemet didesnių pokyčių nebus. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme numatytas siekis, kad iki 2015 metų ne mažiau kaip 95 procentai kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinti centralizuotai tiekiamu vandeniu ir gautų nuotekų tvarkymo paslaugas.

Kad gyventojams būtų užtikrintos kokybiškos centralizuotos paslaugos, pirminiais apskaičiavimais, reikia papildomai investuoti apie 15 milijardų litų. Sektoriaus apyvarta šiuo metu yra apie 400 milijonų litų. Vidutinė 2010 metų šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina yra apie 5 Lt už/m3 (mažesnėse savivaldybėse – nuo 10 iki 12 litų).

Straipsnio puslapiai:

- Kazimieras Šliužas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas