D. Paukštė: kur veda kelias, „gerais norais grįstas...“? (1)

(Puslapis 1 iš 5)


Fotodienos nuotr.

Atnaujinta:2019-10-20 15:22

Dainius Paukštė / Ekonomika.lt

2010-09-25 04:59

Valdantiesiems teko svarbi misija – išvesti šalį iš ekonominio sunkmečio gniaužtų. Vos tik pradėjus įgyvendinti pasirinktą krizės įveikimo kelią, Lietuva gana greit susidūrė su šalutinio poveikio rezultatu – išaugusia emigracija.

Todėl šiame straipsnyje susikoncentruokime į ją, į keturgubai išaugusius emigracijos iš Lietuvos srautus. Liaudies išmintis sako: „žuvis ieško, kur giliau, žmogus – kur geriau“. Taip ir su emigracijos fenomenu: nuo blogo ar nesaugaus gyvenimo bėgama ten, kur jis geresnis, saugesnis.

Emigracijos iš Lietuvos mastai viršijo visų prieš tai išgyventų emigracijos bangų dydį. Jeigu iki metų pabaigos išliks 8 pastarųjų mėnesių emigracijos tendencijos (58 328 emigrantai, iš jų 10 proc. – moksleiviško amžiaus nuo 6 iki 18 metų), jų pabaigoje turėsime rekordinę beveik 90 000 deklaravusiųjų savo išvykimą iš šalies tautiečių armiją.

Mechaniškai sudėję skelbtus deklaruoto ir nedeklaruoto išvykimo skaičius po Nepriklausomybės atgavimo (1990 m. – 2006m. emigravo 404 tūkst., o 2007m. – 2009 m. – 80, 24 tūkst., 2010m. – dar 90 tūkst.), gauname iš tiesų įspūdingą skaičių – 574 240 emigravusiųjų. Aišku, jis nėra tikslus, bet vieną išvadą galime padaryti: Lietuvoje emigracija (1990 – 2010 m.) viršija 17 proc., kai pasaulyje įprastas migracijos fonas tėra 3 proc.

Plika akimi matyti, kad išaugusios emigracijos klausimai nėra valdančiųjų dėmesio centre. Baigiasi antrieji valdymo metai, o Vyriausybės veiklos tvirtinamose programose emigracijai ir toliau neskiriama jokio dėmesio, ji net neįvardijama kaip problema, į kurią reikėtų reaguoti. Be to, jau dveji metai, kai „numarinta“ Ekonominės migracijos reikalų komisija.

Lietuvoje neliko institucijos, kuri galėtų migracijos procesus analizuoti, vertinti ar teikti išvadas bei rengti pasiūlymus Seimui ar Vyriausybei. Tiesa, per tą laiką Demokratinės politikos institutas parengė valstybės finansuojamą programą „Globali Lietuva“, tačiau ji, deja, skirta jau emigravusių tautiečių reikalams, o ne prevencijai, kad žmonės liktų savo šaly. Programa tarsi teigia, kad dėmesio iš valstybės sulauksi tik tada, jeigu iš jos išvyksi.

Įvertinus tai, kad emigracijos srautai per 2010 m. išaugo keturgubai, galima teigti, kad Lietuvoje siaučiantis emigracijos nuotaikų virusas jau pasiekė epidemijos lygį ir įgavo chronišką pobūdį. Teisinantis nepamatuotai ir lengvabūdiškai teikiamas Airijos pavyzdys, iš kurios per XIX–XX a. emigravo pusė šalies gyventojų. Bet paklauskime pačių airių, ar jie labai laimingi dėl tokios savo istorijos? Ir kokią kainą už tokius emigracijos mastus sumokėjo ši tauta? Šiandieną airių kalba iš šalies viešojo ir valstybinio gyvenimo išstumta į užribį, nors oficialiai tiek airių, tiek anglų kalbos yra valstybinės.

Straipsnio puslapiai:

- Dainius Paukštė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas