D. Paukštė: tautos praradimo penkmetį įvykdėme per metus (1)

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

Dainius Paukštė / Gimtasis kraštas

2011-02-05 11:22

Neseniai "Eurostat" paskelbė, kad daugiausia Lietuvoje gyventojų buvo 1990 m. – 3,7 mln. Nuo to laiko šalyje jų nuolat mažėja.

Eurostatas prognozuoja, kad išlikus tokiai tendencijai 2060 m. jų liks tik 2,5 mln. Kad ši prognozė pasitvirtintų, tereikia, jog 70 metų (nuo 1990-ųjų) žmonių Lietuvoje kasmet mažėtų ne daugiau kaip po 17 000. Šį skaičių turėtų sudaryti ne tik emigracijos ir imigracijos santykis, bet ir demografi nės padėties blogėjimas. Rodos, kiekviena naujai į valdžią ateinanti politinė jėga ir Vyriausybė turi gerą progą atlikti konkrečius darbus, kad šios Eurostato prognozės neišsipildytų, ir visiems įrodyti, kad agentūra klysta. Tačiau... Tik 2010 m. vien deklaruotos emigracijos skaičiai apibrėžtą ribą viršijo penkis kartus. Ar tik negrįžtame į brandaus socializmo laikus, kai visi skubėdavo raportuoti ir pasigirti apie priešlaikinį planų įvykdymą? Juk Lietuva penkmečio planą įvykdė per... vienus metus! Išlikus tokiems emigracijos tempams, mūsų vietą Lietuvoje iki 2060 m. užimtų kitos tautos.

Žinodami metinį žmogiškųjų išteklių praradimo maksimumą (17 000), galime pasitikrinti, kaip „sekasi įgyvendinti“ Eurostato prognozę. Nuo 1990 m. iki 2010 m., t. y. per 20 metų, Lietuva turėjo prarasti apie 340 000 gyventojų. Nesinori burti iš kavos tirščių, bet ir taip akivaizdu, jog realūs praradimai yra daug didesni. Galima tvirtinti, kad emigracija iš Lietuvos yra nevaldoma ir palikta savieigai. Esama padėtis sudaro įspūdį, kad 1990 m. valstybė lyg dovana iš dangaus „nukrito mums į rankas“ ir dabar nežinome, ką su ja daryti. Mūsų politikai su žmonėmis elgiasi taip, kaip tas benamis, laimėjęs „Teleloto“ aukso puodą: iš džiaugsmo nežinodamas, kur dėti pinigus, taško juos į visas šalis. Toks požiūris į didžiausią valstybės turtą – jos žmones – anksčiau ar vėliau atsilieps sunkiomis pagiriomis ne tik politikams, tautai, bet ir pačiai valstybei. Juk materialines vertybes, kad ir kokios jos brangios būtų, atstatyti ir atkurti galima, tačiau suburti ar kaip nors kompensuoti prarastą tautą – paprasčiausia nebus iš ko.

Nors dabar Lietuvoje darbo neturi 311,3 tūkst. žmonių, darbdaviai kalba apie darbo jėgos trūkumą, nes neranda Lietuvoje reikiamos kvalifi - kacijos darbuotojų, ir pareiškia, kad jų ieškosis užsienyje. Pasižiūrėkime į siuvėjų situaciją. „Nors teritorinėse darbo biržose jų įregistruota ne vienas šimtas, tačiau šios profesijos darbuotojai nenoriai priima pasiūlymus dirbti, todėl darbdaviai darbo jėgos linkę ieškoti kitur“, – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos darbo biržos vadovas. Paaiškėja ir priežastys: laisvos darbo vietos nesutampa su darbo ieškančiųjų gyvenamąja vieta, jo ieškantys žmonės nėra mobilūs, jie dažnai tenkinasi gaunama socialine parama, o tai dar labiau didina teritorinius nedarbo skirtumus. Kvalifi kuotų specialistų taip pat netenkina darbo pasiūlymai, nes neatitinka lūkesčių ir negarantuoja gyvenimo kokybės... Argi gali būti kitaip, jeigu darbo ir atlyginimo už jį sampratos Lietuvoje yra visiškai nuvertintos?

Straipsnio puslapiai:

- Dainius Paukštė

Gimtasis kraštas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas