Darbo užmokesčio augimas įgaus pagreitį


Eltos nuotr.

Nerijus Mačiulis

2013-02-25 12:11

 Ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį, nepaisant pablogėjusių verslo lūkesčių, darbo užmokestis augo sparčiau ir buvo 2,8 proc. didesnis nei trečiąjį ketvirtį. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje ketvirtąjį pernai metų ketvirtį sudarė 2232 litų ir buvo 2,6 proc. didesnis nei 2011 metų pabaigoje, tačiau tuo pačiu laikotarpiu infliacija siekė 2,9 proc., todėl realaus darbo užmokesčio augimo pernai dar neužfiksuota.

Tikėtina, kad dėl stabilesnės pasaulinės ekonominės aplinkos šiemet daugiau įmonių drąsiau didins darbo sąnaudas. Mažėjantis nedarbas ir kai kurių specialistų trūkumas padidins darbuotojų derybinę galią, todėl darbo užmokesčio augimas bus artimas darbo našumo augimui ir šiemet turėtų siekti 5 procentus.

Prie spartesnio vidutinio darbo užmokesčio augimo pernai prisidėjo ir vasaros pabaigoje 50 litų padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). Šis veiksnys turės reikšmingos įtakos ir šiemet – vien dėl MMA padidinimo vidutinio darbo užmokesčio augimas padidės 1,7 procentinio punkto. Tačiau tolimesnis MMA didinimas jau turėtų pastebimų neigiamų pasekmių užimtumui, todėl dėmesys turėtų būti sutelktas ne į jo, o į neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą. Apie galimą neigiamą spartaus MMA didėjimo poveikį rodo ir laisvų darbo vietų skaičius, praėjusių metų pabaigoje sumažėjęs 6 tūkstančiais, iki žemiausio lygio per visus praėjusius metus.

Skirtinguose ekonominiuose sektoriuose išliks nevienodos tendencijos. Pernai darbo užmokestis vis dar mažėjo arba išliko beveik nepakitęs nekilnojamojo turto operacijų bei statybos sektoriuose. Tačiau tose srityse, kuriose kvalifikuotų darbuotojų trūkumas jau buvo akivaizdus, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių sektoriuje, darbo užmokestis augo sparčiau nei šalies vidurkis.

Realus darbo užmokestis, atsižvelgus į infliacijos poveikį, Lietuvoje pernai vis dar mažėjo, nors Latvijoje ir Estijoje jis pradėjo didėti dar 2011 metų pabaigoje. Viena iš priežasčių, kodėl realaus darbo užmokesčio mažėjimas Lietuvoje tęsėsi ilgiau nei kaimyninėse šalyse, buvo ir nerimas dėl ekonominės politikos neapibrėžtumo Seimo rinkimo laikotarpiu – kai kurioms įmonėms tai tapo argumentu neskubėti pradėti didinti atlyginimų.

Svarbi atlyginimų stagnacijos priežastis buvo ir tai, kad Lietuvos įmonės nuo kaimyninių valstybių atsiliko pagal investicijų augimą. Pastaruosius ketverius metus pagrindinė Lietuvos įmonių įspūdingo konkurencingumo didėjimo priežastis buvo sumažintos darbo sąnaudos, efektyviau valdomas gamybos ar paslaugų teikimo procesas, optimizuota atsargų valdymo sistema.

Šios priemonės davė tik vienkartinį rezultatą, o nuolatinį darbo našumo ir ilgalaikio konkurencingumo augimą gali užtikrinti materialinės investicijos, ypač į naujas technologijas. Deja, 2012 metais Lietuva pagal materialinių investicijų ir BVP santykį išliko paskutinėje vietoje tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių.

Materialinių investicijų mažėjimas praėjusių metų pabaigoje paspartėjo – ketvirtąjį ketvirtį jos buvo net 9,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Tai nerimą kelianti tendencija, tačiau prognozuojame, kad po „investicijų abstinencijos“, kuri tęsiasi jau maždaug ketverius metus, įmonės šiemet ir ateinančias metais investuos daug aktyviau, o tai sukurs tvaresnį ilgalaikio produktyvumo ir darbo užmokesčio augimo pamatą.

- Nerijus Mačiulis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas