Dauguma gyventojų pasisako už tiesioginius merų rinkimus


Fotodienos nuotr.

BNS

2014-03-21 10:08

Už tiesioginius merų rinkimus pasisako 76 proc. Lietuvos gyventojų, parodė vasarį Teisingumo ministerijos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.

Vasario 21-28 dienomis bendrovė „Baltijos tyrimai“ apklausė 1022 asmenis, BNS informavo ministerija.

Pasak apklausos, miestų ir rajonų savivaldybių merų tiesioginių rinkimų įteisinimui nepritaria 8 proc. piliečių, likusieji 16 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.

„Lietuvos žmonės eilinį kartą išreiškė tvirtą paramą tiesioginiams merų rinkimams. Todėl politikai turi jausti atsakomybę ir nekurti dirbtinių kliūčių tokių rinkimų įteisinimui Lietuvoje. Tikiuosi, kad dar iki vasaros Seimas priims tiesioginius merų rinkimus įtvirtinančias įstatymų pataisas ir jau kitais metais miestų bei rajonų vadovus žmonės rinks tiesiogiai“, - pranešime spaudai teigė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Paprašyti įvardinti pagrindinius tiesioginių merų rinkimų privalumus, 42 proc. respondentų pažymėjo, kad tokie rinkimai padidins miestų ir rajonų vadovų atsakomybę prieš rinkėjus. 23 proc. apklaustųjų nuomone, merus pradėjus rinkti tiesiogiai sumažės užkulisinių partijų susitarimų formuojant vietinę valdžią. 16 proc. respondentų pabrėžė, kad tiesioginių merų rinkimų atveju miestų ir rajonų vadovai turėtų daugiau galių, todėl sėkmingiau spręstų gyventojų problemas. 12 proc. mano, jog pagerėtų miestų ir rajonų valdžios darbo kokybė, dar 6 proc. yra įsitikinę, kad vietos valdžios lygmenyje atsirastų daugiau demokratijos.

J.Bernatonis kartu su Seimo nariais Milda Petrauskiene ir Albinu Mitrulevičiumi Seime pernai įregistravo įstatymų projektą dėl tiesioginių merų rinkimų.

„Iki tol siūlyti projektai buvo grįsti Konstitucijos keitimu, kuriam reikėjo surinkti didelę daugumą Seimo narių balsų, todėl šie projektai strigdavo. Naujausias įregistruotas projektas yra parengtas dabar galiojančių Konstitucijos normų rėmuose, todėl jo priėmimo Seime tikimybė yra didesnė. Valdančiosios koalicijos politinė taryba pritarė, kad įstatymo pakeitimai būtų svarstomi jau Seimo pavasario sesijoje“, - sakoma penktadienį išplatintame ministerijos pranešime.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas