Deimantas Trumpickas: ar e. mokėjimų naujovės Lietuvoje šiemet įgis sniego gniūžtės efektą?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas

2016-04-28 09:52

Priimti novatoriškus verslo valdymo sprendimus dažniausiai skatina konkurencinė aplinka, siekis neatsilikti nuo rinkos tendencijų arba noras optimizuoti kaštus. Tačiau nemažiau svarbus faktorius, skatinantis ryžtis naujoms investicijoms ir novatoriškiems sprendimams, yra besikeičianti klientų arba šalies gyventojų elgsena.

Neturite smulkių grynųjų – tai ne kliūtis palikti arbatpinigių

Galimybė arbatpinigius kavinėse, restoranuose ar baruose palikti mokant kortele – vienas tokių pavyzdžių, kai verslas koja kojon žengia su pasikeitusiais klientų poreikiais. Pasaulyje, ypač už Atlanto, diskusijos apie arbatpinigių mokėjimą grynaisiais arba kortele vyko maždaug prieš dešimtmetį. Diskusijose dažniausiai buvo pabrėžiama, kad mokant arbatpinigius kortele užtikrinama, jog visi arbatpinigiai atsiskaitant debeto ar kredito kortele pateks į aptarnavusiojo padavėjo sąskaitą. Taip pat buvo svarstoma, ar arbatpinigiai turi būti traktuojami, kaip ir kitos bet kokios gaunamos pajamos, kokie mokesčiai turi būti taikomi ir panašiai.

Tuo tarpu porą pastarųjų metų Lietuvos viešojoje erdvėje besirutuliojančios kalbos apie tokį e. arbatpinigių poreikį iki šių metų pradžios niekaip nevirto realiai veikiančiu sprendimu. Nors šalyje veikiantys bankai techninius sprendimus buvo parengę jau anksčiau.

E. mokėjimų naujovių pionieriais Lietuvoje tapo bendrovė „Čili pica“. Jau nuo metų pradžios bendrovės klientai, prieš suvesdami kortelės PIN kodą, kortelių skaitytuve pamato klausimą: „Ar norite palikti arbatpinigių?“. Atsakę teigiamai jie gali patys įrašyti sumą, kurią norėtų palikti aptarnavusiajam padavėjui, ir tik tuomet patvirtinti mokėjimą įprasta tvarka. Šis sprendimas parengtas bendradarbiaujant „Čili pica“, „Swedbank“ ir „EPS LT“ ir yra įgyvendintas visose bendrovės valdomose picerijose.

Kliento arbatpinigių suma pervedama į jį aptarnavusio padavėjo sąskaitą. Nuo arbatpinigių bus skaičiuojami ir sumokami visi priklausantys mokesčiai valstybei: gyventojų pajamų mokestis (GPM), privalomasis sveikatos draudimas (PSD), valstybinis socialinis draudimas (VSD).

Vaizdo įrašas: kaip palikti arbatpinigių atsiskaitant kortele?

Diegti naujovėms ‒ visos prielaidos

Šiuo pavyzdžiu palikti arbatpinigių mokant kortele galėtų pasekti nemaža dalis aptarnavimo sektoriaus įmonių, nes tam dabar yra tinkamas metas.

Visų pirma, šiame sektoriuje yra didelė mokėjimo kortelių skaitytuvų skvarba. Dar 2013 m. gyventojų apklausos duomenimis, tik kiek daugiau nei dešimtadalis šalies gyventojų (12 proc.) teigė pasigendantys galimybės mokėti kortele šiame sektoriuje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas