Dėsnius laužo tradicinė gamyba leidžia parduoti brangiau

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-08-22 06:40

Pramonės ir technologinės revoliucijos leido greičiau ir pigiau gaminti įvairias prekes. Prabėgus šimtmečiams ir toliau perkami tradiciniai, bet brangesni produktai. Lietuvos rinkoje taip pat galioja šios ekonominės išimtys.

Londono vyriškų drabužių kompanija „Savile Row“ jau du šimtmečius siuva kostiumus pagal užsakymus. Šiomis dienomis kainos santykinai nėra aukštos ir britai gali įsigyti kostiumą už 1 tūkst. svarų sterlingų. Jei „Savile Row“ tokį kostiumą siūtų pagal senąsias tradicijas, gamyba užtruktų 9 mėnesius, proceso kelias nusidriektų per 7 kompanijas, o kaina būtų mažiausiai dešimteriopai didesnė.

Britų gamyba visuomet garsėjo tradicijomis ir kokybę vertinančiais pirkėjais. Ar Lietuvoje šiandien taip pat galima įsigyti produktų, vis dar gaminamų senoviniais būdais?

Ko gero, ieškant atsakymo ar pavyzdžių, pirmiausia mintyse šmėžuoja archajiškos Kernavės senųjų amatų dienos. Komplikuota Lietuvos istorija taip ir neleido sukurti bendros lietuviškos pramonės tradicijų. Kas nepasitraukė į istorijos paraštes dėl politinės santvarkos vingių, galiausiai buvo išstumta rinkos poreikių. Nenuostabu, kad įsivaizduojama, jog senovinės arba tradicinės gamybos vieta – muziejuose, arba prieinama tik turtingiesiems gyventojams.

Šiandien niekas neplaukioja rankomis skobtais luotais, nekaldina monetų kūjais, geležies gaminiai nebekaitinami požeminėse krosnyse. Tai – nebereikalingi daiktai, juos pakeitė pigiau gaminami analogai.

Į muziejus išstumti ne visi

Vis dėlto Lietuvoje šiandien yra išlikę gamybos būdų, paslaugų ir amatų, kuriais buvo galima naudotis ir XVIII amžiuje. Šie įtraukti į Žemės ūkio ministerijos tautinio paveldo sąrašą. Tiesa, dauguma gamintojų – liaudies menininkai, kurių produkcija gaminama nedideliais kiekiais ir dažniausiai parduodama pagal užsakymus arba per įvairias muges. Produktams ir paslaugoms dėl išskirtinumo suteikiami specialūs sertifikatai, tačiau dažniausiai jokia valstybės parama ar subsidijos nėra teikiamos.

Ne visos įmonės, gaminančios tradiciškai, šiandien atsilaiko prieš šiuolaikinius gamintojus. Akivaizdžiai susijaudinęs ir nenorėjęs prisistatyti vienos pinamų baldų gamybos įmonės vadovas išreiškė nepasitenkinimą dabartine padėtimi.

„Anksčiau intensyviai dirbome, o dabar paprasčiausiai vegetuojame. Dar mažą dalį rinkos užimame, tačiau jau esame niekam nebeįdomūs. Nematau perspektyvų Lietuvoje, nes niekas mūsų normaliai neremia“, – atsiprašęs dėl savo nuotaikos dėstė pašnekovas.

Lietuvos rinkoje baldų gamintojams ankštoka, o ir paklausa nėra pati didžiausia, taigi natūralu, kad santykinai brangesnė ir mažiau populiari produkcija būna išstumiama. Vis dėlto, yra bendrovių, kurios ir tradiciniais būdais sugeba išsilaikyti rinkose, kurias užima gerai žinomi vardai, besididžiuojantys savo moderniomis gamyklomis.

Straipsnio puslapiai:

- Karolis Birgilas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas