Didėja varguolių armija (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Gediminas Stanišauskas / valstietis.lt

2011-10-22 08:26

Trijų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai už šilumą moka beveik 40 proc. brangiau nei provincijos žmonės.

Trys didieji Lietuvos miestai yra ir didžiausi kompensacijų už šilumą bei karštą vandenį prašytojai. Išskirtinai dujas šilumai pagaminti naudojantys Vilnius, Kaunas ir Klaipėda šiais metais iš valstybės iždo vien būsto apšildymo kompensacijoms prašo net 35,5 mln. Lt, arba 26 proc. bendros kompensacijų sumos, numatytos visiems miestams.

Sąžinę pardavė už 30 sidabrinių

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenys rodo, kad šilumos tiekėjai prarado saiką. Šildymo kainos ne tik kasmet didėja, bet ir tampa vis didesne našta valstybei.

Kompensacijoms už šildymą SADM šiemet numatė 134,6 mln. Lt, pernai išleista 98,6 mln. Lt, o 2009 m. – tik 65,8 mln. Lt. Lyg sapnas šiomis dienomis atrodo ir 2008 m. kompensacijoms skirta suma – vos 38,2 mln. Lt.

Statistika kelia didelį nerimą todėl, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvoje gyventojų sumažėjo bemaž 500 tūkst., bet kompensacijų poreikis per pastaruosius ketverius metus (2008–2011 m.) išaugo 3,5 karto.

Suprantama, kad šios lėšos neatitenka tiesiogiai gyventojams. Judo sidabriniai byra į šilumos tiekėjų sąskaitas. Ypač grobuoniški jų užmojai yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), kur centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti naudojamos dujos, o ne dvigubai pigesnis biokuras.

Vien Kaune šiemet kompensacijų gyventojams poreikis yra 5 kartus didesnis nei 2008 m., ne ką mažiau atsilieka Klaipėda – 4,8 karto. Šiek tiek mažesnis šuolis užfiksuotas Vilniuje (3,8 karto), bet sostinėje šių kompensacijų (dėl didelio gyventojų skaičiaus) išmokama daugiausia – 15,8 mln. Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis kompensacijų poreikis šalyje (įskaitant ir tris didmiesčius) yra didesnis 3,5 karto, darytina išvada, jog išlaikytinių mažesniuose miestuose ir miesteliuose mažiau.

Kūrenasi dvigubai pigiau

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas pripažįsta, kad biokurą naudojančių miestų ir miestelių padėtis yra geresnė nei didmiesčių.

„Mokslininkų atlikti skaičiavimai ir šilumos tiekimo įmonių praktika rodo, kad naudoti biokurą centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos šaltiniuose yra apie 2 kartus pigiau nei brangias gamtines dujas“, – teigia V. Stasiūnas.

Pavyzdžiui, plačiausiai biokuras naudojamas Molėtų, Ignalinos ir Širvintų savivaldybėse (98–100 proc.). Čia gyventojai už šilumą ir moka mažiau nei kitose Lietuvos vietovėse. Viena kilovatvalandė vidutiniškai kainuoja tik 19,75 ct, arba beveik 40 proc. pigiau nei vidutiniškai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje (vidurkis 27,36 ct už kWh).

Straipsnio puslapiai:

- Gediminas Stanišauskas

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas