Didžiausi 2014 metų nusivylimai ekonomisto akimis


Fotodienos nuotr.

Žinių radijas

2014-12-30 14:23

Lietuva – saugesnė, stipresnė ir nuveikusi daug svarbių darbų. Taip į 2014 metus vertina premjeras Algirdas Butkevičius. Anot ministro pirmininko, pažvelgę į iškalbingus skaičius ir faktus, galime tvirtinti, kad, nepaisant geopolitinės įtampos, šie metai mums visiems ir Lietuvos ekonomikai buvo gana sėkmingi. Tačiau ar viskas taip gražu, kaip sako valdžia?

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ teigė sutinkantis, kad Lietuvos makroekonominiai rodikliai 2014 metais buvo geri:

„Reikia įvertinti ir tai, kad ir Rytų, ir Vakarų frontuose buvo labai neigiamos tendencijos. Rusija taikė įvairias sankcijas Lietuvai, euro zonos ekonomikos augimo nebuvo. Tad tame kontekste Lietuva išlaikė vieną sparčiausių visoje ES bendrojo vidaus produkto augimą. Didėjo eksportas, vidutinis darbo užmokestis padidėjo 4,5 procento, nors ir nepasiekė 2008 metų lygio. Taigi, jei paieškosime, rasime, kuo galėtume pasidžiaugti“.

Antra vertus, pasak N. Mačiulio, valdžia priėmė kelis įstatymus, kurie ateities potencialą prislopins ir uždės dangtį ant ekonomikos augimo:

„Tai pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kurie apriboja Lietuvos įmonių galimybes praeityje patirtais nuostoliais mažinti mokėtiną pelno mokestį. Tokie pakeitimai – populistiniai ir žalingi, žiūrint į galimybes pritraukti daugiau investicijų. Jau nekalbant apie Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. Čia sudėlioti saugikliai apriboja Lietuvos piliečių galimybes užsiimti verslu. Ir tokių įstatymų, kurie tikrai nerodo didelės pagalbos Lietuvos gyventojams kurti didesnę pridedamąją vertę ir ilguoju laikotarpiu išlikti konkurencingais“.

N. Mačiulis priminė, jog vienas pagrindinių Vyriausybės programos, patvirtintos 2012 metų rudenį, punktų – socialinės atskirties mažinimas, darbo jėgos apmokestinimo mažinimas.

„Tokie tikslai nebuvo pasiekti. Manau, kad tai yra vienas didžiausių 2014 metų nusivylimų. Buvo parengta neblogų pasiūlymų, kaip galima reformuoti mokesčių sistemą, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Prisiminkime, kad ir šiais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija už nemažą sumą buvo užsakiusi tyrimą, kaip reformuoti Lietuvos socialinį ir darbo modelį. Sudarytos darbo grupes dirba, pateikia siūlymus, tie darbai nemažai kainuoja, bet viskas tuo ir baigiasi. Man regis, čia matyti didelė vyriausybės baimė pakenkti savo reitingams. Todėl geriausia strategija – mokesčių sistemoje nieko nekeisti. Nors tai yra viena didžiausių Lietuvos problemų. Jau svarstant 2015 metų biudžetą, be kita ko, buvo daug galimybių padidinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) ir padidinti papildomą NPD už vaikus. Tai nebuvo padaryta. Galima argumentuoti, kad tam neliko lėšų, nes esą buvo kitų prioritetų. Bet matant, kiek 2015 metais planuojama padidinti valdžios sektoriaus išlaidas, galimybių buvo galima rasti“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas