Didžioji Britanija ir Lietuva – kur prasideda ir baigiasi migracijos panašumai?

(Puslapis 1 iš 3)


Balsas.lt nuotr.

Dainius Paukštė / Ekonomika.lt

2014-08-04 12:34

 Šių metų kovo pabaigoje Lietuvoje viešėjęs Didžiosios Britanijos Europos reikalų ministras, kalbėdamas apie D.Britanijos vyriausybės veiksmus, ribojančius imigraciją, pareiškė: “jei dirbate, mokate mokesčius, paklūstate įstatymams ir prisidedate prie visuomenės gerovės, esate laukiami ir ateityje būsite laukiami.“ Taip kad panikai, kurią čia taip kėlė mūsų spauda apie britų priemones, priežasčių nėra.

Didžioji Britanija (toliau – D. Britanija) visuomet buvo atvira tiems, kas norėjo dirbti ir uždirbti. Ji priimdavo visus ir, pirmiausiai, savo buvusių kolonijų gyventojus. Sukūrus ES – atsirado laisvas asmenų judėjimas, kuris taip pat pridėjo porciją naujų imigrantų. Po to sekė politinio atšilimo laikotarpis Europoje – griuvo Berlyno siena, žlugo Sovietų Sąjunga bei atėjo Rytų Europos išsilaisvinimas. Visi šie įvykiai reiškė, kad D. Britanija vėl ir vėl priimdavo naujus imigrantus.

Lietuvos piliečiai atrado D. Britaniją dar prieš gerą dešimtmetį iki jos įstojimo į ES. Ji vis labiau daugeliui mūsų emigruojančių piliečių tapo tikslo šalimi. Na, o Lietuvai įstojus į ES, D. Britanija buvo viena iš nedaugelio senųjų ES šalių, kuri neribojo laisvo asmenų judėjimo ir savo teisės sistemoje ignoravo pereinamojo laikotarpio nuostatas, kurias tuo metu įsivedė daugelis kitų ES narių. Taigi, galima tvirtinti, kad jau ketvirtį amžiaus D. Britanija lietuviams yra tarsi antrieji namai, kurių dabar nesinori palikti ne tik dėl ten sunkiai užgyvento nekilnojamo turto ar pelningo darbo. Dauguma ten esančių emigrantų norėtų, kad šioje šalyje egzistuojantys darbdavių – darbuotojų bei valstybės santykiai ir mentalitetas, požiūris į žmogų ir darbą, atlyginimas už darbą, galimybės pradėti savo verslą, sukurta garantijų bei gerovės sistema būtų perkelta į Lietuvą. Tada ir apie grįžimą galima būtų pagalvoti. O kol kas...

Taip jau susiklostė, kad geltonoji britų spauda tradiciškai yra labiau antiimigracinė, kaltinanti atvykusius, neva jie užima britų darbo vietas, todėl britų tarpe ir auga nedarbas, kad atvykėliai naudojasi britų sukurta gerovės sistema, kad dėl jų visuomenėje didėja nusikalstamumas, o vietos gyventojai nenori leisti savo vaikų į valstybines mokyklas, nes jų lygis, į jas priėmus imigrantų vaikus, labai kritęs. Niekas nekreipia dėmesio į tai, kad vietos darbdaviai aiškiai pareiškia, kad imigrantai darbe yra geresni ir atsakingesni darbuotojai, nei aptingę britai. Lašas po lašo visuomenėje buvo suformuotas neigiamas požiūris į imigrantus, kuris netruko pasiekti ir politikų ausis. Visuomenės nusistatymas kai kurioms politinėms jėgos leido iš to pasidaryti puikią karjerą politikoje. Gegužės mėnesį per rinkimus į Europos Parlamentą dauguma britų savo balsus atidavė už euroskeptišką ir antiimigracinę Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partiją (UKIP). Šiandien D.Cameronui ir jo partijai tenka grąžinti nepakankamo dėmesio britams skolą už visų vyriausybių metų metais vykdytą per daug liberalią imigracijos politiką, kuri tarnavo tik pelnui ir neatsižvelgė į visuomenės nuotaikas. Atsigrįžti į žmones ir jų poreikius ir yra skirtos plačiai skelbiamos ir komentuojamos naujienos apie priemones, kurių imasi valdantieji, bandydami apriboti imigracijos srautus (tikslas – „nuo kelių šimtų tūkstančių per metus iki kelių dešimčių tūkstančių imigrantų“) . Ar pavyks susigrąžinti prarastą rinkėjų pasitikėjimą, parodys artėjantys rinkimai. Ir jeigu jie bus laimėti, rinkėjų lauks naujas išbandymas – referendumas dėl D. Britanijos narystės Europos Sąjungoje.

Straipsnio puslapiai:

- Dainius Paukštė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas