„DnB Nord“ analitikai: eksporto augimas – neilgalaikis (video) (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Atnaujinta:2010-11-16 12:37

Martynas Pasiliauskas / Ekonomika.lt

2010-11-16 10:15

„DnB Nord“ banko analitikai pagrindine kliūtimi Lietuvos ūkio plėtrai mato aukštą nedarbo ir emigracijos lygį, investicijų stoką bei būtinybę toliau mažinti biudžeto išlaidas. Tas pačias problemas jie įžvelgia ir kaimyninėje Latvijoje.

“Šiuo metu viskas atrodo optimistiškiau nei atrodė prieš metus. Kažkokios finansų griūties neįvyko. Pasaulio rinkos vėl pradėjo pasitikėti Baltijos šalimis, o tai reiškia, kad vyriausybės gali pigiai pasiskolinti ir dengti savo deficitus. Nors Lietuvą valdo konkrečiai nestabili dauguma, vis dėlto tiek po truputį siekiant viešojo sektoriaus efektyvumo, tiek gerinant verslo aplinką kažkoks judėjimas yra”, - teigė banko vyriausias analitikas Rimantas Rudzkis.

Kitąmet Baltijos šalys ir Lenkija turi ruoštis spartesnei infliacijai – tai lemia žaliavų ir žemės ūkio produktų brangimas pasaulyje, įtakos turės ir numatomi darbo kaštų pokyčiai. Dėl emigracijos, net ir didelio nedarbo sąlygomis, Baltijos valstybėse vėl atsiranda struktūrinis kvalifikuotos darbo jėgos stygius, todėl kils spaudimas didinti darbo užmokestį, o tai gali turėti neigiamą poveikį šalių konkurencingumui.

Banko analitikai Lietuvos ūkio atsigavimą sieja su eksportu, tačiau pastebi, kad šalies vidaus rinka išlieka silpna. Anot jų, prastoki investicijų duomenys, žemas Lietuvos ekonomikos konkurencingumas, pernelyg lėti žingsniai pertvarkant neefektyvų viešąjį sektorių ir gerinant verslo aplinką teikia mažai vilčių, kad eksporto spurtas bus ilgalaikis.

Taip pat šalies perspektyvas temdo politinio elito nesutarimai bei kvalifikuotų darbuotojų gretas retinanti itin stipri emigracija. Tiesa, R. Rudzkis pastebi, kad situacija nedarbo srityje pradeda gerėti.

“Nedarbo srityje nuotaikos gerėja. Latvijoje ir Estijoje nedarbo kreivė sparčiai mažėja, o Lietuvoje dar tik pradeda keisti kryptį. Šiuo metu emigruoja ne tokie žmonės, kaip 2000-aisiais, kada vyravo žmonių skaičius neturinčių kvalifikacijos. Šiandien jau pradėjo stigti kai kurių profesijų, ypač aukštesnės kvalifikacijos”, - sakė jis.

Anot analitiko, emigrantus masina ne tik aukštas šalies nedarbo lygis, bet ir uždarbio dydis. Štai Lietuvoje per valandą vidutiniškai darbuotojas uždirba 5,6 eurus, o Jungtinėje Karalystėje – 23,9 eurus.

“DnB Nord” skaičiuoja, kad šiemet Lietuvos bendras vidaus produktas didės 0,5 proc., ateinančiais – 2 proc., o 2012 m. – 4 proc. Latvijos ekonomikai žada panašų atsigavimo tempą: šiemet nulinį augimą, 2011 m. – 3 proc., o 2012 m. – 4 proc.

“Į lyderius artimiausius dvejus metus pretenduoja Estija ir Lenkija. Pirmosios pranašumas išryškės artimiausiu metu, nes priešingai, nei Lenkija, ji neturi problemų su biudžeto deficitu. Euras šalį padarys patrauklią užsienio investuotojų atėjimui”, - dėstė R. Rudzkis.

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Pasiliauskas

Close

Specialistai: VAE užgoš atsinaujinančius energijos išteklius video (5)

 „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA Lietuvos energetikos tradicija, alternatyva ir vizija“ pranešėjai didžiausią rūpestį reiškė dėl atsinaujinančių išteklių energijos, kurią esą ...

M. Nagevičius: dėl Visagino AE mus lydės biudžeto deficito šmėkla video (4)

 Statydami Visagino Atominę elektrinę (VAE) susidursime su grėsmėmis, nes mainais už žemą elektros kainą, Lietuvą lydės nuolatinė biudžeto deficito šmėkla ir nesutarimai su Europos Sąjunga (ES), mano Lietuvos energetikos konsultantų ...

T. Navickas: pigesnės energijos už vėjo šiuo metu nepasigaminsime video

Šiandien vėjas yra brandžiausia technologija Lietuvoje iš visų alternatyvių energijos šaltinių, „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA“ teigė „4 Energia“ vadovas Tadas ...

R. Kuodis: energetikos diskusijose politikai taiko esmines logines klaidas video (5)

Didžiausi trukdžiai norint suformuoti aiškią Lietuvos energetikos strategiją ir pasirinkti tinkamiausią alternatyvą – tai, kad Lietuvos politikai vadovaujasi netinkamu modeliu, mano ekonomistas Raimondas Kuodis. Pasak ekonomisto ...

V. Bitinas: išmanieji tinklai padės vartoti mažiau video

Technologijų ir inovacijų centras (TIC) šiuo metu rengia sąnaudų ir naudos analizė, ar Lietuvai yra naudinga išmanioji apskaita, kai įprastus mechaninius skaitiklius pakeičia išmaniosios technologijos. Šios apskaitos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 8: didysis greitintuvas ir visatos paslaptys video (1)

„Praėjusioje laidoje papasakojau apie Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją. Ši organizacija ir jos mokslininkų tyrimai privertė daugelį aikčioti iš nuostabos ir susižavėjimo. Dabar, CERN užsimojo dar smarkiau. Jos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 7: ką 60 metų veikia CERN fizikai? video (1)

Viename didžiausių ir labiausiai vertinamų pasaulio mokslinių tyrimų centrų, jau daug metų darbuojasi tūkstančiai mokslininkų. Ką jie ten veikia? Gal ką paslapčia rezga?

„Mokslo sriuba“ nr. 6: ar įmanoma ištrinti atmintį? video

„Ar kada nors susimąstėte, koks nuostabus dalykas yra mūsų atmintis?Mokslininkai net yra paskaičiavę, kad mūsų galvose gali sutilpti maždaug 1 milijonas terabaitų informacijos. Tiek daug per vieną savo gyvenimą neprirenkame, tačiau jei galėtume sąmoningai pasirinkti, ką prisiminti, o ką ne - ar tai n

M. Nikolajevas: „startup‘as“ – maža didelio verslo kopija video

Vienas iš akceleratoriaus „Startuphighway“ patarėjų ir investuotojų Martynas Nikolajevas, per savo karjerą sukūręs ne vieną verslą, savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje ...

T. Ramanauskas: kūrybingiausi žmonės – tinginiai video (6)

Komunikacijos gidų agentūros „XX“ įkūrėjas Tomas Ramanauskas, su kūryba ir idėjomis dirbantis dešimtmetį, susirinkusiems į savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ diskusiją „startoNOMIKA“ atskleidė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas