Dovana dirbančiam ir bedarbiui (5)

(Puslapis 1 iš 2)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / Ekonomika.lt

2012-05-15 13:59

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir Vyriausybei svarstyti pateikė Darbo kodekso pataisų paketą. Paketas itin „storas“, jame keičiami net 32 straipsniai, reglamentuojantys atleidimo iš darbo, terminuotų sutarčių sudarymo sąlygas, kasmetinių, papildomų ir nemokamų atostogų nustatymą ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas bei darbo laiką. Siūloma mažinti biurokratiją darbo santykiuose, atsisakant darbo sutarčių registravimo žurnalų, privalomų atsiskaitymo lapelių ir darbuotojo pažymėjimų.

Ši Darbo kodekso revizija, jei Seimas ją palaimintų, įeis į istoriją, kaip svarbus žingsnis mažinant nedarbą ir išvaduojant darbo santykių dalyvius iš gelžbetoninių Darbo kodekso gniaužtų. Ne mokesčių kėlimas, o toks ir dar išsamesnis Darbo kodekso išvalymas nuo laikmečio neatitinkančių reguliavimų turėjo būti šios Vyriausybės prioritetas mažinant krizės padarinius. Tiesa, žmonės ir be valdžios, savaip, išsprendė darbo santykių nelankstumo klausimą – jie tiesiog nesilaikė jo abipusiu darbdavio ir darbuotojo susitarimu. Beje, tai vyko ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje.

Kai per krizę girdėjome, kad valstybės tarnautojai, taupydami lėšas, masiškai ėjo neapmokamų atostogų, kyla klausimas, kuriuo iš aštuonių Darbo kodekso šioms atostogoms numatytų pagrindų jie vadovavosi? Ar jie tuokėsi, slaugė sergančius artimuosius, laidojo šeimos narius, o gal pasinaudojo neįgaliųjų ir turinčių mažamečių vaikų privilegija į neapmokamas atostogas? Personalo skyriai greičiausiai turėjo pasitelkti visą savo išradingumą ir fantaziją, kad teisingai įformintų nemokamas atostogas. Nors nemokamas atostogas kartais norima pateikti kaip žiauraus taupymo pavyzdį, pripažinkime, būtent jos krizės metu daug kam tapo galimybe išsaugoti darbą ir verslą. Siūlomi Darbo kodekso pakeitimai leis šalims susitarti dėl nemokamų atostogų.

Kitas menkai paisomas Darbo kodekso reikalavimas yra dėl maksimalios 8 valandų darbo dienos ir viršvalandžių. Ne tik žemės ūkyje, apskritai daugeliui veiklų būdingas sezoniškumas. Savo darbštųjį sezoną turi maisto, chemijos pramonė, turizmas, kelininkai, auditoriai ir net pati valdžia. Tuo metu tenka daugiau padirbėti, kartais netgi uždirbti visų metų pajamas. Ne sezono metu darbo mažiau, darbuotojai dirba trumpiau, gaudami tą pačią mėnesio algą. Tokia yra gyvenimo realybė, bet ne galiojančio kodekso nuostatos. Tiesa, siūlomi pakeitimai leidžia išlyginti darbo laiką ne per metus, o tik per savaitę, bet tai byloja bent jau tai, kad ministerija suprato, koks didelis atotrūkis yra tarp darbo ir Darbo kodekso.

Labai svarbu, kad siūloma leisti sudaryti terminuotas darbo sutartis visiems darbams. Būtent tokiu keliu nuėjo Estija, bene geriausiai susitvarkiusi su nedarbo problema. Juk darbo ieškančiam žmogui pasirinkimas dažnai yra ne tarp laikino ir nuolatinio darbo, o tarp darbo ir nedarbo. Terminuota darbo sutartis reiškia lengvesnį darbuotojo atleidimą, bet tuo pačiu ji leidžia jam lengviau įsidarbinti. Ir žmogui tampa palankiau nuolatos ar su pertraukomis pagal terminuotą sutartį dirbti, nei nuolatos nedirbti.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas