Dovilė Grigienė: inovacijos, kurių iš bankų galime tikėtis dar šiemet

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė

2016-04-08 14:37

Apie bankus, kaip inovacijų lyderius, viešoje erdvėje kalbama nedažnai. Vyrauja nuomonė, kad bankai devynis kartus pamatuoja ir tik dešimtą kartą imasi veiksmų. Tačiau pažvelgus tik į faktus matyti, kad bankai yra tarp lyderių, kurie Lietuvos žmonėms nuolat pasiūlo jų gyvenimą lengvinančių naujovių. Ir šiemet šioje srityje taip pat bus svarbių žinių.

Bankas, kuris, atrodytų, neseniai iš padalinio persikėlė į kompiuterį, dabar kraustosi į išmanųjį telefoną. Pernai metais fiksavome lūžį ‒ „Swedbank“ išmaniąja programėle atliekamų pervedimų skaičius išaugo 73 proc. ir viršijo banko padaliniuose atliekamų pervedimų skaičių.

Galima drąsiai teigti, kad ir artimiausioje ateityje bankai išliks tais žaidėjais, kurie į vietinę rinką atneš inovacijas. Nepaisant to, kad jie yra ribojami griežtų saugumo reikalavimų, dėl kurių inovacijų diegimo laikas būna ilgesnis, lyginant su naujai atsiradusiais rinkos dalyviais.

Jau šiemet „Swedbank“ Lietuvoje ketina išleisti pirmąsias bekontaktes mokėjimo korteles, kurios leis atsiskaityti parduotuvėje vos prilietus kortelę prie skaitytuvo. Atliekant smulkius mokėjimus pirkėjams nereikės suvedinėti PIN kodo. Tai taupys ir vartotojų, ir prekybininkų laiką.

Vakarų Europoje tokio tipo kortelių skaičius ir atsiskaitymų apimtys kasmet auga geometrine progresija. Vien Jungtinėje Karalystėje skaičiuojama, kad kas sekundę yra atliekama dešimt atsiskaitymo operacijų tokio tipo kortele. Populiariausios atsiskaitymų vietos – smulkių prekybininkų parduotuvės, kioskai, viešasis transportas, savitarnos terminalai. Vertinant iš saugumo pozicijų, atsiskaitymas tokio tipo kortelėmis yra toks pats saugus, kaip ir bet kokia kita banko lustine kortele – visose jose yra įdiegta standartizuota EMV lusto technologija.

Taip pat šiemet bus pristatyta naujovė prekybininkams ‒ išmanusis kortelių skaitytuvas. Tai nedidelis įrenginys, kuris leidžia bet kokį išmanųjį telefoną paversti kortelių skaitytuvu, priimančiu mokėjimus. Tokiu būdu atsiskaitymai kortelėmis taps dar labiau prieinami smulkiesiems prekybininkams. Sparčiai populiarėjantiems atsiskaitymams kortele tai suteiks dar daugiau pagreičio ‒ jau pernai Lietuvos gyventojai už kasdieninius pirkinius dažniau atsiskaitė kortele nei grynaisiais. Kaip parodė „Swedbank” užsakymu atliktas tyrimas, už kasdienius pirkinius kortele atsiskaito daugiau nei pusė arba 56 proc. Lietuvos gyventojų.

Būtina paminėti ir tai, kad jau nuo praėjusių metų rudens didieji bankai ieško modernaus technologinio sprendimo, kuris leistų skirtingų bankų klientams patogiai ir saugiai prisijungti prie interneto banko ir mobilaus banko. Tokio sprendimo įdiegimas reikštų, kad skirtingų bankų klientai galėtų naudoti vieną bendrą elektroninę priemonę vietoje skirtingų atskirų bankų PIN kodų generatorių ar kodų kortelių. Neabejotina, kad šis sprendimas prisidės ir prie bendros šalies skaitmeninės pažangos.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas