Drąsi šalis (4)

(Puslapis 1 iš 2)


Juozas Pocius / Ekonomika.lt

2011-10-22 11:50

Jei jau nusprendėm taip save pristatyti pasauliui, tai žodžius reikia patvirtinti darbais. Po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje daug šalių pristabdė atominių elektrinių programas, o kai kurios išvis nusprendė atsisakyti atominių elektrinių. Kokie bailiai! O Lietuva pareiškė – statysim naują AE. Pinigų tokiam projektui neturim, statybų patirties neturim, realizavimo rinkos tokiam elektros energijos kiekiui neturim. Na ir kas. Užtat esame drąsi šalis. O kiek mums tos ambicijos kainuos? Kai bandom to paklausti valdžios, girdime atsakymą – ne jūsų reikalas, nes tai komercinė paslaptis. Sužinosit, kai bus pasirašytos sutartys ir ką nors pakeisti jau bus vėlu. Nepaisant Konstitucijos nuostatos, kad „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. Drąsu? Net labai.

Nesigilinkime į techninius projekto aspektus, pabandykime panagrinėti keletą grynai ekonominių klausimų.

Pirma – kas finansuos naujosios elektrinės statybą? Atrodytų, kvailas klausimas, juk yra strateginis investuotojas, kuris turės 51% akcijų (bent jau toks skaičius minimas viešoje erdvėje), jis įneš atitinkamą dalį, o likusią finansuos projekto partneriai – Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija. Bet ... Vienoje televizijos laidoje žurnalistas paklausė „didžiausio Lietuvos atomininko“ Roko Žilinsko, ar nebus taip, kad statybos bus finansuojamos paskolomis, o jų grąžinimo kaštai bus įskaičiuoti į savikainą. Atsakymas – toks variantas irgi svarstomas. Tad kyla klausimas – jeigu „strateginis investuotojas“ nieko neinvestuoja, o statybos kaštus apmoka vartotojai, už ką jis gauna akcijų paketą? Padovanojam? Pagal įvairius vertinimus, statybos kaina gali siekti nuo 12 iki 20 milijardų litų ar net daugiau, tai 51% akcijų paketo kaina minimum 6 milijardai litų. Gera dovanėlė ...

Antra – kokia bus kilovatvalandės savikaina? Kadangi didžiąją atominių elektrinių gaminamos elektros energijos savikainos dalį sudaro statybos ir uždarymo kaštai, labai svarbu, koks bus numatytas atsipirkimo laikotarpis. Jei jis sutaps su elektrinės eksploatavimo laikotarpiu (50 – 60 metų), tai kilovatvalandės savikaina bus mažesnė nei 10 centų. Jei bus sutarta dėl kelis kartus trumpesnio laikotarpio, tai savikaina gali siekti 30 ir daugiau centų. Pridėkim dar skirstomųjų tinklų antkainį, infliaciją, statybų pabrangimą, perteklinę energiją, kurios neįmanoma parduoti, ir kaina vartotojui artėja prie lito už kilovatvalandę. Kadangi derybos su „strateginiu investuotoju“ įslaptintos, teigti, jog taip ir bus, negalima. Bet negalima atmesti ir galimybės, jog bus kažkas panašaus. Valdžios teiginiai, jog kaina bus skaidri ir kad „energetinė nepriklausomybė“ kainuoja, optimizmo neįkvepia.

Trečia – kokius įsipareigojimus prisiims Lietuva? Ar bus fiksuotas elektros energijos kiekis, kurį Lietuva įsipareigoja nupirkti kasmet? Jei taip, tai kiek metų? Kas užsiims perteklinės energijos eksportu? Jei eksportuoti teks žemomis kainomis, ar Lietuva neprisiims įsipareigojimo padengti nuostolius? Turint karčios patirties su „Mažeikių nafta“, „Leo Lt“ ir kitais projektais, šie klausimai neatrodo retoriniai. Ir jeigu bent dalis šių prielaidų pasitvirtins, nuostoliai gali būti po keletą milijardų litų kasmet. Ir ne vienus ar keletą metų, o keletą dešimtmečių.

Straipsnio puslapiai:

- Juozas Pocius

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas