Draudikai apibrėžė rizikingiausią turtą

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Ekonomika.lt

2011-06-20 09:16

Didžiausia gaisro rizika gresia vieno ar dviejų aukštų mediniam arba karkasiniam namui, vagišius labiausiai masina juvelyriniai dirbiniai, vandalai dažniausiai niokoja šviesias komercinių patalpų sienas, apsaugines žaliuzes miegamuosiuose rajonuose, o gamta – 1965-1967 metų statybos pastatų išorines konstrukcijas, taip pat tvoras. Tokios rizikingiausio turto charakteristikos išryškėjo, draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“ išnagrinėjus žalų statistiką.

Pasak draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Turto draudimo žalų administravimo skyriaus vadovo Dariaus Smetonos, gaisras sukelia didžiausius nuostolius – jis per trumpą laiką gali pasiglemžti visą turtą. „Gaisro priežastimi dažniausiai tampa netinkamai įrengti kaminai ar kitos šalia jų esančios degios konstrukcijos, be priežiūros palikti kūrentis židiniai ir krosnys, bei elektros instaliacija. Didžiausia rizika tenka vieno ar dviejų aukštų mediniams rąstiniams arba karkasiniams namams, bei sodo nameliams – jų gaisrai sudaro 80 proc. visų pastatų gaisrų“, – teigia D. Smetona. Statistika atspindi, kad žalos vidutiniškai siekia 230 tūkst. litų. Jų daugiausiai registruojama Lazdijų, Šiaulių rajonuose, Šakiuose.

Pasak D. Smetonos, prasidėjus šiltajam metų sezonui reikėtų pasirūpinti apsauga nuo žaibų sukeliamų nuostolių – dėl jų įtrenkimo gali ne tik sugesti elektros prietaisai, pasitaiko ir pastatų užsidegimo atvejų. „Žaibai dažniausiai trenkia į elektros perdavimo linijas, tvoras ir pastatus. Žaibo išlydis renkasi trumpiausią kelią tarp debesų ir žemės ar ant jo paviršiaus esančių objektų, taigi didžiausia rizika kyla aukštesniems objektams“, – pasakoja D. Smetona. Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinis ir jau gana seniai išrastas būdas apsisaugoti nuo žaibo – žaibolaidžio įrengimas ant pastatų. Būtent pastatuose, kuriuose jie yra įrengti, galima jaustis saugiausiai.

Norint apsisaugoti nuo audrų, krušos, liūčių nuostolių – reikėtų patikrinti, ar namo konstrukcijos vis dar yra tvirtos ir sandarios. „Dėl gamtos stichijų šėlsmo tenka remontuoti stogą, sienas, prarandamas lauke paliktas turtas. Vidutinė žala siekia beveik 4 tūkst. litų, ji patiriama dėl pasenusių, nekokybiškai pastatytų pastato konstrukcijų, dėl projektavimo darbų broko. Pasitaiko atvejų, kai dėl netvarkingų atitvarinių konstrukcijų nukenčia ir namo viduje esantis turtas. Žalų statistika atspindi, kad dažniausiai gamta nuniokoja 1965-1967 metų statybos pastatus“, – teigia draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ atstovas.

Kalbant apie kitų asmenų sukeliamą žalą turtui – dažniausiai gyventojai nuostolių patiria dėl vagysčių. Vagišius labiausiai masina juvelyriniai dirbiniai, taip pat didelė vagystės rizika gresia buitinei technikai, gryniesiems pinigams, įvairiems buities reikmenims. Šiuos daiktus vienija bendros savybės: vagims juos lengva išnešti bei parduoti. Vidutiniškai dėl ilgapirščių patiriami nuostoliai siekia 4 tūkst. litų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas