Duokite pagaliau aiškumo ir stabilumo! (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė

2013-03-12 14:54

Žvelgiant į pastaruosius Vyriausybės veiksmus susidaro įspūdis, kad didžiausia Lietuvos žmonių problema - jog Lietuvoje nėra euro. Stebėtinas politikų operatyvumas, sutarimas visuose valdžios lygiuose, kad eurą būtinai turime įsivesti 2015 metai byloja, kad tai valdžios prioritetas. Kodėl euras taip reikalingas net dorai nesugebama paaiškinti. Neva tai be euro atitrūksime nuo Baltijos regiono, nors Baltijos sesėmis mes tapome didžiąja dalimi dėl sovietmečio. Žymiai gilesni ir senesni saitai Lietuvą sieja su Lenkija, kuri apie eurą toli gražu nešneka.

Varge vargeli, kokiuose skirtinguose išmatavimuose gyvena valdžia ir Lietuvos žmonės! Ne euras dabar žmonėms miegoti neduoda, o netikrumas dėl ateities. Dalis netikrumo nulemta nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių, tačiau šiuo metu daugiau netikrumo sukuria mūsų pačių valdžia. Trys klausimai valdžiai: ar bus progresiniai ir visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, kokia bus pensijų ir sveikatos priežiūros sistema? Patys svarbiausi ir žmogui arčiausiai kūno esantys dalykai pastaruoju metu yra nuolatinio svarstymo ir neapibrėžtumo stadijoje. Tarsi specialiai žmones norima pakankinti nežinomybe, sukelti jiems daugiau nerimo, laukimo ir abejonių.

Laukiame, kol darbo grupė sukurps, kaip atrodys Lietuvos mokesčių sistema. Tarsi būtų čia ką svarstyti. Žinoma, kad progresiniai mokesčiai atbaidys investicijas, gerai apmokamas darbo vietas. Tokia visiems žinoma, vadovėliuose aprašyta ekspertų žinia. Žmonės, paklausti, ar jie patys nori mokėti progresinius mokesčius 86 procentais atsako, kad - ne. Tad įvesti progresinius gali tik ignoruojantys ekonomikos dėsnius ir žmonių valią.

Vienas milijonas dirbančiųjų kaupia senatvei privačiose asmeninėse sąskaitose. Anoji valdžia nueidama, paskutiniame posėdyje, ėmė ir sujaukė aiškią kaupimo schemą. Sujaukė tai sujaukė, bet žmonės jau ėmė galvoti, ką jiems daryti. Pensijų fondai nebežino kur dėtis ir ką paaiškinti klientams, mat dabartinė valdžia nėra apsisprendusi ties kokia sistema jie apsistos. Ir vėl, ekonomikos vadovėliai pataria „nesudėti visų kiaušinių į vieną krepšelį“, tam antrina Pasaulio bankas ir Europos Sąjungos institucijos. Antroji kaupiamoji pakopa būtina, ji turi būti mažiausiai 10 procentų nuo asmens pajamų dydžio, kad užteptų sviesto ant „Sodrinių“ džiūvėsėlių. Vienas milijonas pasisakė už kaupimą, pasirinkdami atsidaryti asmenines sąskaitas. Štai ir vėl turime ekspertų ir žmonių nuomonę. Net ne nuomonę, o realų pasirinkimą, sudarytą sutartį. Tačiau valdžia ir čia dar turi apie ką svarstyti, kuo abejoti ir išradinėti dviratį. Žmonės gi įkalinti nežinomybėje, o juk jų gyvenimas nesibaigia Seimo kadencija, žmonių gyvenimo perspektyva žymiai ilgesnė.

Na, o viso ko viršūnė yra komunistuojančio sveikatos ministro žygis prieš sveiką ir sergantį žmogų. Siekis panaikinti žmogaus galimybę rinktis gydytoją ir gydymo įstaigą pranoksta net Džordžo Orwello fantazijas, kurios Lietuvoje gali virsti realybe. Ministras parinks jums gydytoją, gydymo įstaigą, gydymo būdą – visa tai padarys už jūsų pinigus, tik paslėps tai giliai, gyventojų pajamų mokesčio paklodėse. Šis „misionierius“ nori atimti iš žmonių realiais laisves, nors pats mojuoja laisvos Lietuvos Konstitucijos. Kur gi ne, penktoji kolona, priešas veikiantis iš vidaus, apsimetantis savu, tikras Štirlicas, yra kas pavojingesnis nei įsivaizduojamasis „rusas“.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas