Dura lex rusiškai

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Viktor Denisenko / Geopolitika

2012-08-10 10:57

 Dura lex, sed lex (įstatymas griežtas, bet tai įstatymas), – sakė senovės romėnai. Tą patį šiandien gali sakyti Rusijos gyventojai. Ypač daug nuogąstavimų sukėlė paskutinės įstatymų leidėjų iniciatyvos. Prieš išeidamas vasarą ilsėtis Rusijos parlamentas spėjo priimti kelis kontroversiškus įstatymus, kurie sukėlė didelį rūpestį valdžios oponentams. Nurodoma, jog naujieji įstatymai (o tiksliau – kai kurių įstatyminių aktų pataisos ir papildymai) yra skirti tam, kad būtų galima tęsti Rusijos piliečių teisių bei laisvių suvaržymą ir slopinti pilietinį aktyvumą bei protesto nuotaikas. Patys deputatai, žinoma, tokius kaltinimus neigia ir pažymi, kad nesisteminės opozicijos atstovai visur yra linkę įžiūrėti sąmokslą.

Kokios gi Rusijos įstatymų leidėjų iniciatyvos sukėlė daugiausia diskusijų?

„Užsienio agentai“, arba spalvotųjų revoliucijų baimė

Gana skausmingai buvo sutikti nauji nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklos reguliavimo įstatymo pakeitimai. Apibrėžiant NVO statusą, organizacijoms, kurios gauna dotacijas iš užsienio ir siekia dalyvauti Rusijos politiniame gyvenime bei rodo politiškai angažuotą pilietinį aktyvumą, įvestas „užsienio agento“ statusas. Analizuojant priimtas susijusių įstatyminių aktų pataisas tampa aišku, kad šia iniciatyva tikslingai siekiama sustiprinti nepriklausomų NVO, bendradarbiaujančių su užsienio institucijomis ir besinaudojančių vadinamųjų grantų (tikslinės finansinės paramos) sistemos galimybėmis, kontrolę. Beje, reikalavimas deklaruoti save kaip „užsienio agentą“ netaikomas religinėms organizacijoms, valstybinėms korporacijoms, valstybinėms kompanijoms, taip pat jų įkurtoms nekomercinėms organizacijoms, valstybinėms ir municipalinėms įstaigoms.

Deklaruoti save kaip „užsienio agentą“ privalo tik tos NVO, kurios siekia dalyvauti politinėje veikloje. Šis reikalavimas netaikytinas nevyriausybinėms organizacijoms, kurių veikla yra susijusi su visomis kitomis sritimis – kultūra, mokslu, sveikatos apsauga, socialine parama ir t. t. Priimtose įstatymų pataisose taip pat apibrėžiama, kokia NVO veikla vertinama kaip politinė. Tai yra akcijų, kuriomis siekiama daryti įtaką valstybės organų priimamiems sprendimams, keisti valstybės politikos kryptis ir formuoti atitinkamą viešąją nuomonę, organizavimas (taip pat tokių akcijų finansavimas).

NVO, turinti „užsienio agento“ statusą, privalo informuoti apie tai visuomenę per savo organizuojamas akcijas ir renginius, taip pat platindama savo parengtą informaciją žiniasklaidos priemonėse. Tokia nevyriausybinė organizacija taip pat turi du kartus per metus pateikti valstybės organams savo finansinę ataskaitą.

Daugumos NVO reakcija į šiuos įstatyminių aktų papildymus buvo griežtai neigiama. Pagrindinis argumentas prieš pataisas – „užsienio agento“ statuso įvedimas nevyriausybinėms organizacijoms yra politizuotas veiksmas (nors Dūmos deputatai tvirtina, kad tai tiesiog pasaulinės praktikos perkėlimas ir pritaikymas). Be to, „užsienio agento“ sąvoka turi Rusijos visuomenės kolektyvinėje sąmonėje neigiamas konotacijas, kokių neturi, pavyzdžiui, JAV valdžios institucijose oficialiai veikiantys užsienio valstybių ar didžiųjų kompanijų lobistai, taip pat vadinami „užsienio agentais“. Viešosios nuomonės apklausos rezultatai parodė, kad 67 proc. Rusijos gyventojų vertina įstatymą dėl „užsienio agentų“ kaip „būtiną instrumentą, kuris saugo Rusiją nuo kitų šalių kišimosi į jos reikalus“.

Lengva suprasti ir Rusijos valdžios intencijas. NVO „užsienio agentų“ registras reikalui esant padės įvardyti „priešus“, siekiančius sukelti Rusijoje spalvotąją revoliuciją. „Užsienio agento“ konceptas papildo propagandinę paradigmą, pagal kurią „klastingi Vakarai (kitas variantas – JAV)“ siekia sukelti Rusijoje perversmą, nuversti teisėtą valdžią ir nugramzdinti šalį į ilgus chaoso metus. Ši propagandinė paradigma skirta konsoliduoti visuomenę oficialiosios valdžios palaikymui.

Strategija – mušti per kišenę

Kitos kontroversiškos pataisos pavertė šmeižtą baudžiamosios teisės objektu. Pranešama, kad pirminiame variante, pateiktame Dūmai, tarp bausmių už šmeižtą buvo numatytos ne tik piniginės sankcijos, bet ir laisvės atėmimas. Vėliau šio punkto nebeliko, tačiau priimtose Baudžiamojo kodekso pataisose numatytos labai griežtos piniginės baudos, kurios yra diferencijuotos. Šmeižikas gali būti nubaustas pinigine bauda iki 500 tūkst. rublių (40 tūkst. litų), tačiau jeigu šmeižtas buvo paskleistas plačiai – per viešą pasisakymą ar pasinaudojant žiniasklaida, – galimos baudos dydis išauga iki 1 mln. rublių (80 tūkst. litų). Taip pat bauda priklauso nuo šmeižto pobūdžio ir sunkumo. Viršutinė baudos riba (jeigu nukentėjęs asmuo buvo šmeižikiškai apkaltintas įvykdęs sunkų arba itin sunkų nusikaltimą) siekia 5 mln. rublių (400 tūkst. litų).

Pataisose taip pat ypač išskiriamas šmeižtas teisėsaugos organų ir teisminės valdžios atstovų atžvilgiu. Tai irgi daro įtaką galimos baudos dydžiui.

Šiose Baudžiamojo kodekso pataisose matyti valdžios siekis apsaugoti „sistemos žmones“. Rusijos teisėsaugos organų ir teisminės valdžios atstovai neretai yra kaltinami politinio užsakymo – susidorojimo su sistemos oponentais – vykdymu. Galima išvardyti nemažai abejotinų teisminių procesų, kurie sukėlė daug klausimų dėl skaidrumo, objektyvumo ar net teisėtumo. Tai ir abu procesai prieš Michailą Chodorkovskį ir Platoną Lebedevą, tai ir a. a. Sergejaus Magnitskio procesas, tai ir dabar vykstantis teismo procesas prieš pankroko grupę „Pussy Riot“. Iš esmės visas internetas pilnas rimtų kaltinimų „užsakymą vykdantiems“ prokuratūros ir teismo atstovams. Oficialiu lygmeniu, naudojant nekaltumo prezumpcijos principą, visi šie kaltinimai gali būti vertinami kaip šmeižtas. Baudžiamoji atsakomybė ir galimos milžiniškos baudos gali tapti priemone šiems kaltinimams užgniaužti.

Straipsnio puslapiai:

- Viktor Denisenko

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas