E. Račius: pretekstas pulti Libiją buvo, tik ar pakankamas (2)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Julija Kiško / Balsas.lt

2011-03-23 17:01

Įsibėgėjus koalicinei karinei operacijai Libijoje, apie esamą padėtį Balsas.lt kalbėjosi su lietuvių politologu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto Azijos ir Afrikos centro vadovu, islamo tyrinėtoju Egdūnu Račiumi.

Kaip vertinate įvykius Libijoje?

Kaip gali vertinti, kai žmonės žūsta? Negali vertinti gerai, nereikia pasauliui tokių priemonių. Dabar klausimas, ar tokių priemonių galima buvo išvengti? Atsakymas priklauso nuo to, ar mes kalbame apie tai, ką režimas buvo pradėjęs vykdyti prieš maištininkus ir, ar tai yra pakankama priežastis išorės jėgoms įsikišti.

Kadangi režimas brutaliai malšino maištą, galima pateisinti tą įsikišimą. Jei sakome, kad tai yra valstybės vidaus reikalas ir neaišku, kas yra kas, tuomet kyla klausimas, ar geresnis būtų tas, kuris ateitų į valdžią nuvertus Muammarą Gaddafį ir, ar tai būtų palankiau Vakarams. Sunku spręsti, todėl vienareikšmiškai įvertinti neįmanoma.

Ar sąjungininkų motyvai iš tiesų tokie, kokie įvardijami oficialiai, ar jų politikoje gali būti povandeninių akmenų?

Kalbėdami apie tarptautinę mąstančių policinių valstybių politiką, negalime vienareikšmiškai tvirtinti, kad vadovaujamasi tik vienu pretekstu. Viskas susideda iš išorinių ir vidinių veiksnių, todėl natūralu, kad tiek JAV, tiek Prancūzija, tiek D. Britanija rado begalę priežasčių įsikišti į konfliktą, ko, pavyzdžiui, nepadarė Vokietija.

Negalime sakyti, kad ieškojo tik preteksto. Kokia prasmė pulti šalį, naudoti ginkluotę? JAV jau prarado vieną lėktuvą – niekam nereikia tokių nuostolių.

Suprantama, kad visos valstybės priima sprendimus iš pragmatinių sumetimų: būtumėme naivūs, jei manytume, kad Nicolas Sarkozy baisiai susirūpino dėl eilinio Bengazio gyventojo gerbūvio, bet visos politikos atžvilgiu negalima išlikti naiviais – Lietuvos įstojimas į NATO ir ES taip pat pragmatinių žingsnių pavyzdys. Svarbu apeliuoti į gerbūvį, bet grįsti pragmatizmu, kuris turi persipinti su idealizmu. Grindimas tik idealizmu taip pat nėra gerai.

Kodėl vienos valstybės buvo suinteresuotos, o kitos atsisakė veltis į konfliktą?

Skirtingi žmonės skirtingai mato tą pačią situaciją. Pavyzdžiui, vieni gali sakyti, kad mes baisiai skurdžiai gyvename, tuo tarpu kiti pasakys, kad mes puikiai gyvename. Bet kuriuo klausimu galima diskutuoti.

Lygiai taip pat Libijos atveju: vieni manė, kad buvo pakankamas pagrindas, kiti manė, kad jis buvo nepakankamas. Prancūzija turi ir visada turėjo vienokių ar kitokių interesų Viduržemio jūroje, prie kurios ji yra išsidėsčiusi. Vokietijos prie Viduržemio jūros nėra, todėl nėra ir Libijoje. Lygiai taip pat Lietuva neturi jokių interesų ten, kur kalba eina ne apie jos artimiausias apylinkes. Atitinkamai nesikišo tokios valstybės, kaip Rusija, Kinija, nes turi visai kitokį požiūrį į situaciją.

Straipsnio puslapiai:

- Julija Kiško

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas