Ekonomikos pulsas nekrenta – eksportuotojai išsikvepia

(Puslapis 1 iš 2)


Ekonomika.lt

2014-02-28 12:25

 Paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį metinis Lietuvos ekonomikos augimas paspartėjo iki 3,6 proc. Vidaus paklausos, apimančios vartojimą ir investicijas, įtaka BVP augimui dar labiau išaugo, tuo tarpu įspūdinga eksporto augimo era baigiasi. Gera žinia – atsigaunant nekilnojamojo turto rinkai, statybų sektorius fiksavo aukščiausius augimo tempus, tačiau žemės ūkis ir keli stambūs pramonės sektoriai slopino ir tebeslopina šalies ekonomikos augimą.

Metinis namų ūkių vartojimo išlaidų augimas praėjusių metų pabaigoje kiek sulėtėjo. Gyventojai nusprendė atidėti dalį ne pirmo būtinumo pirkinių, tam įtakos turėjo laikinai pablogėję lūkesčiai, šoktelėjęs nedarbo lygis bei kiek lėtesnis atlyginimų augimas. Laikinai sulėtėjusį namų ūkių vartojimo augimą atsvėrė investicijų augimas, kuris praėjusį ketvirtį siekė 14,2 proc. Investicijų augimui didelį teigiamą poveikį turėjo atsigaunanti nekilnojamojo turto rinka. Būsto sandorių skaičius per pirmuosius vienuolika praėjusių metų mėnesių išaugo trečdaliu, ir tai rodo lūžį gyventojų lūkesčiuose – sumažėjo nerimas dėl šeimos pajamų ateityje ir nebesitikima nekilnojamojo turto pigimo. Dėl šių priežasčių visus praėjusius metus ryškėjo įmonių ir fizinių asmenų investicijų į gyvenamąją statybą augimo tendencija. Praėjusių metų pabaigoje spartų augimo tempą išlaikė ir investicijos į įrenginių, mašinų ir transporto priemonių įsigijimą. Panašu, jog sumažėjus netikrumui dėl Lietuvos ir Vakarų Europos šalių ekonomikų augimo, įmonės pagaliau ryžosi daugiau investuoti į gamybinių pajėgumų plėtrą ir technologinį atsinaujinimą. Šios investicijos yra būtinos tvariam ekonomikos, produktyvumo ir atlyginimų augimui užtikrinti.

Eksporto, kuris sunkmečiu buvo pagrindinis ekonomikos augimo variklis, įspūdingas augimo laikotarpis baigėsi. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį prekių ir paslaugų eksporto augimas sulėtėjo iki 3,1 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tam daugiausia įtakos turėjo itin prasti naftos perdirbimo ir trąšų gamybos įmonių rezultatai – šios įmonės susiduria su rimtomis konkurencingumo problemomis. Pasaulyje išaugus trąšų pasiūlai, jų kainos rinkoje stipriai smuko. Tačiau Lietuvos gamintojai dėl aukštų dujų kainų turėjo ribotas galimybes mažinti sąnaudas, todėl jų pardavimų apimtys susitraukė. Naftos perdirbimo įmonės pardavimų mažėjimas yra susijęs su išaugusia konkurencija pasaulinėse degalų rinkose, skalūnų naftos gavybos proveržiu JAV bei su nepalankiomis logistikos sąlygomis. Vis tik verta pažymėti, jog daugumos kitų pramonės šakų eksportas, nors ir augęs lėčiau, jokių nuosmukio ženklų nerodė.

Apskritai, konkurencija užsienio rinkose nemažėja – dalis ekonominius sunkumus patiriančių euro zonos šalių mažino darbo sąnaudas. Tuo tarpu praėjusiais metais Lietuvoje atlyginimai augo sparčiau nei darbo našumas, todėl įmonės turėjo mažiau galimybių mažinti kainas ir didinti užimamos eksporto rinkos dalį. Sumenkęs grūdų eksportas dėl kiek prastesnio praėjusių metų derliaus, smukusios jų supirkimo kainos bei laikinas lietuviškų pieno produktų į Rusiją eksporto apribojimas taip pat slopino eksporto augimą praėjusių metų pabaigoje. Tuo tarpu išaugęs vartojimas ir investicijos ir toliau augino užsienio prekių paklausą – paskutinį 2013 m. ketvirtį buvo importuota 5,9 proc. daugiau prekių ir paslaugų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas