Ekonomikos realijos: kuo kvėpuoja vidutinis statistinis lietuvis? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Justas Gavėnas / ekt.lt

2013-08-09 12:06

Vasarai artėjant link pabaigos susitikome su visuomet užimta politekonome, publiciste, ekonominės minties dėstytoja ir buvusia mokytoja Aušra Maldeikiene. Šį kartą nusprendėme sužinoti p. Maldeikienės požiūrį į ekonomines realijas Lietuvoje žvelgiant vidutinio statistinio lietuvio akimis.

Aušra Maldeikienė dalijasi su mumis savo įžvalgomis

Justas Gavėnas, EKT: Kokios artimiausių kelerių metų ekonomikos vystymosi perspektyvos ir kaip jos atsilieps eiliniams Lietuvos žmonėms?

Aušra Maldeikienė: Lietuvoje yra pasirinkto ekonomikos modelio krizė. Ir ji gilėja. Analogija galėtų būti bankas. Banke gali būti likvidumo krizė ir ją galima išspręsti, jei bankas savo esme yra sveikas. Jei bankas nėra mokus, jo turtas mažesnis nei įsipareigojimai ir procesai nuolat prastėja, bankas neišvengiamai anksčiau ar vėliau žlugs. "Snoras“ nuo to momento, kai jau buvo absoliučiai aišku, kad anksčiau ar vėliau bankrutuos, sugebėjo plaukti dar apie dešimtmetį. Bet pabaiga vis tiek buvo tokia, kokia buvo užprogramuota jau apie 2000 – uosius metus, kai jo rimtai nevertino nė vienas man žinomas protingas bankų specialistas (šypsosi).

Lietuvos ekonomikos modelis "nemokus“, nes jis negamina stabilaus vidaus pajamų ir santaupų srauto, kuris galėtų palaikyti vartojimą ir investicijas. Absoliučios daugumos pajamos yra tokios, kad jie vos suduria galus su galais ir apie jokį rimtesnį taupymą kalbėti negalima.

Kita vertus, būsto politika (tiksliau - jos nebuvimas) tokia, kad jauni darbuotojai visam gyvenimui yra prislegiami skolų naštos. Problemą dar labiau pagilina studijų paskolų našta, kuri netrukus taps juntama. Ryškus turto nuokrypis senyvo amžiaus žmonių pusėje savaime nėra joks blogis ir gan logiškas dalykas, bet pajamų srautą generuoja jaunesnė karta, o jai užmesti labai dideli socialiniai įsipareigojimai — pensijos, motinystės išmokos ir kita. Tai absoliutus lietuviškas ekonominis absurdas, neleidžiantis to turto kaupti jauniems žmonėms, nes jie neproporcingai apkrauti mokesčiais, ir tai neleidžia susiformuoti rimtesniam santaupų, kurios visada yra sistemos stabilizatorius, srautui. Tai skatina emigraciją ir dar labiau gilina pačios Lietuvos ūkio ir politinės sistemos struktūros nestabilumą. Sovietai su tokiu dalyku kovojo kariuomenės apgultomis sienomis, dabar tai neįmanoma... (šypsosi).

Krizė, kuri buvo išspręsta analogiškais Stalino metodais, kai jis ketvirtąjį dešimtmetį sprendė sovietų sistemos nemokumo problemas, kurios jau akivaizdžiai badė akis. Tas sprendimas vadinasi politinė prievarta. Stalinui pasisekė, tiesa, labai trumpam - kaina buvo kraujo upės ir sunaikinta dešimtys milijonų žmonių. Dabar suvaldėme, išmesdami tariamąjį balastą — darbo ir / ar perspektyvos netekusius žmones. Tuo pačiu panaikinome realaus augimo galimybę, o ir komiška, kad dabar vėl šaukiamės imigrantų...

Taupymas nėra blogis savaime, santaupų srautas būtinas investicijoms. Tragedija taupymas tampa tada, kai taupoma negalvojant apie pasekmes. Tarkime — turi šeima 1.000 litų, o realius poreikius už 1.300 litų. 300 litų galima nurėžti nuo daugelio sričių. Jei nebus nupirkta nauja suknelė, tai matyt tik į gerą. Tačiau jei bus apribotos investicijos į vaikų lavinimą, mažiau perkama kokybiško maisto, knygų, tai krizė bus suvaldyta, bet to suvaldymo kaina pernelyg didelė. Jei panaši politika tęsis ilgai, vaikai galiausiai dėl maisto stygiaus bus paliegę, arba tiesiog neišsilavinę. Šeimos perspektyvos abejotinos <...>.

Justas Gavėnas, EKT: O kaip šiame kontekste atrodo vidutinis statistinis lietuvis?

Aušra Maldeikienė: Lietuva taupė keistokai: ji iš esmės nematydama paties modelio problemų (kaip anie sovietai), tik dar labiau sustiprino tas pačias neigiamas tendencijas ir dar labiau sumažino jau ir taip nuvertinto darbo kainą. Rezultatas - tragiška emigracija, smukęs daugumos gyvenimo lygis. Šalies ūkio konkurencingumas kurį laiką augo ir dar augs, po to staigiai smuks tragiškai. Kada? Nežinau....

Jau dabar akivaizdu, kad viešasis sektorius laikosi melu, jo kokybė smunka, paslaugų prieinamumas mažėja, kokybiškų darbo vietų skaičius ūkyje seniai neauga. Tą rodo darbo užmokesčio tendencijos...

Vienas mažas pavyzdys. Jokių kitų alternatyvų, išskyrus banko paskolą (mirusi močiutė kita, bet kažkaip graudi, ar ne?..), jaunas žmogus, norintis nuosavo būsto, neturi. Jei iki krizės tai buvo labai didelė problema, dabar dar didesnė, — griežto skolinimo taisyklės norint įsigyti tarkime 250 tūkst. vertės būstą reikalauja vien pradinio įnašo sukaupti apie 40 tūkst. litų. Kaip tai padaryti? Sutaupyti gyvenant nuomojame bute ? Auginant vaikus? Iš apytikriai 1.600 litų atlyginimo? Jei vis dėlto toks stebuklas pavyksta, tai tada mokestinė lengvata, kuri anksčiau buvo visiems, ir kredito draudimai, kurie iki krizės buvo labai lengvai pasiekiami, dabar panaikinti. Tuo tarpu gimstamumo ir jaunimo problemos dar labiau paaštrėjo. Tie, kurie kuria Lietuvos ekonomikos strategijas turi problemų ne tik su logika, bet ir su elementaria aritmetika (šypsosi).

Justas Gavėnas, EKT: Ar sutinkate su teiginiu, kad Lietuvos ekonomikos garvežys yra eksportas?

Aušra Maldeikienė: Pagal BVP struktūros pjūvius — taip, tačiau realiai imant Lietuvos ekonomikos garvežys labai daugelyje sričių yra nuolatinis neapmokamas darbas (nepadengtos darbo sąnaudos). Susiformavusi sistema labai panaši į Sovietų sąjungos, kur irgi daiktai neturėjo savo realios kainos, ir buvo tik kvaziprekės. Sovietiniai žmonės neklausdavo, kodėl benzinas degalinėje kainuoja 4 kapeikas už litrą (jei gerai pamenu). Jie arba neturėjo jokių reikalų tose degalinėse (automobilis buvo prabanga), arba žinojo, kad niekas neskaičiavo, kiek realiai kainuoja tą naftą išsiurbti, pervežti, perdirbti, niekas jos kainos nelygino su pasauline rinka ir t.t. Kaina buvo nustatyta ir viskas. Taip susiformavo deficito ekonomika, paremta eilėmis ir stygiumi. Lietuvoje irgi palaipsniui susiformavo tokia sistema, kur nuvertintas darbas yra labai didelis deficitas. Žmonių yra, bet adekvačių darbuotojų — ne. Ir tai labai gražiai iliustruoja ekonomikos dėsnį: turi tiek, kiek sumokėjai.

Straipsnio puslapiai:

- Justas Gavėnas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas