Ekonominio mąstymo mados (II)

(Puslapis 1 iš 4)


Asmeninio archyvo nuotr.

Vytautas Karpuška / Ekonomika.lt

2011-06-25 10:27

Turtingose valstybėse padidėjus atlyginimams ir pabrangus darbo jėgai daug darbui imlių įmonių buvo uždaryta ar perkelta į kitus kraštus.

Pvz. JAV praktiškai nebeliko tekstilės, siuvimo, avalynės, baldų ir kai kurių kitų panašių pramonės sektorių. Tiesa, dabar užsienyje esančios JAV kompanijų įmonės produkcijos pagamina kelis kartus daugiau, negu gimtoje šalyje.

Tokius etapus nuosekliai perėjo visos išsivysčiusios valstybės. Natūralu paklausti:

1. Ar gali kokia nors valstybė peršokti ir aplenkti vieną ar kitą raidos stadiją ir pereiti pvz. iš pirminio sektoriaus – žemės ūkio, tiesiai į paslaugų sektorių ar dar kaip nors kitaip šuoliuoti raidos keliu?

2. Kokia nauda iš to, kad žinome kitų kraštų istoriją?

Į pirmą klausimą ūkio istorija atsako taip. Beveik visose valstybėse būta vienokių ar kitokių nukrypimų nuo tipinės raidos schemos, bet jie buvo nedideli, neturėjo tokios įtakos, kad iš esmės ją pakeistų. Bandymai peršokti iš karto į aukštesnę pakopą, išvengti kokios nors stadijos baigėsi nesėkme.

Pavyzdys iš mūsų istorijos. XIX a. pabaigoje Lietuva buvo pusiau natūrinio žemės ūkio kraštas. Miestuose tik pradėjo atsirasti pirmosios bangos pramonės užuomazgos: dirbo keletas odų perdirbimo įmonių, kepyklos, bravorai, keletas lentpjūvių, bet stipraus pramonės sektoriaus dar nebuvo.

Tuo tarpu Kaune buvo įkurtos ir veikė dvi didelės modernios metalo dirbinių gamyklos, kurių kiekvienoje dirbo daugiau kaip po 1000 darbininkų. Tiems laikams, kai vidutinėje įmonėje Lietuvoje buvo keli ar keliolika darbuotojų, tai labai daug. Tai tas pats jei mūsų dienomis Kaune būtų pavyzdžiui lėktuvų ar sakysim kompiuterių kietųjų diskų įmonės ir jose keliolika tūkstančių darbuotojų.

Koks tai buvo stebuklas?

Pasirodo, viskas paprasta. Tų įmonių (Tilmanso ir brolių Šmidtų) savininkai buvo vokiečiai, jose naudojamos vokiškos technologijos, produkcija realizuojama tuometinėje Rusijos imperijoje. Taip išvengiama muitų, sumažinami kai kurie kiti veiklos kaštai.

Tuo metu Rusijos vyriausybės užsakymu telegrafo ryšiu buvo sujunginėjami šalies miestai.

Generalinis šio užsakymo rangovas buvo vokiečių „Siemens“ kompanija. O, kai kurie komplektuojantys dirbiniai šiam projektui gaminti Kaune. Vis dėlto, šios modernios Kauno gamyklos buvo tik nedidelis lašelis to meto Lietuvos ūkio jūroje ir tos jūros padėties esmingai pakeisti negalėjo.

Kitas pavyzdys iš mūsų dienų. Indijos vyriausybė nuo 1990 metų atsisakė buvusios socialistinės orientacijos, pradėjo mažinti arba naikinti valstybinį ūkinės veiklos licenzijavimą, reguliavimą, kontrolę. Ekonomika pradėjo smarkiau augti. Reikėjo galvoti, kur įdarbinti žmones.

Taip nutiko, kad daug indų studijuodavo JAV. Pagerėjus sąlygoms kai kurie jų grįžo ir pradėjo kurti verslus savo gimtojoje šalyje. Internetas jau egzistavo, mokančių anglų kalbą ir išsimokslinusių indų netrūko. Grįžusieji pažinojo savo studijų kraštą, turėjo ten ryšių. Jie pradėjo iš Indijos aptarnauti JAV įmones bei žmones – steigti įvairius skambučių bei informacijos centrus, ruošti standartinę ir darboimlią medžiagą JAV teisininkų, gydymo bei kitoms įstaigoms.

Straipsnio puslapiai:

- Vytautas Karpuška

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas