Ekonomistų prognozėse skamba optimizmo gaida

(Puslapis 1 iš 3)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Rūta Jankuvienė / Šiaulių kraštas

2011-03-16 14:35

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Šiauliuose pristatė 2011 metų Lietuvos ekonomikos tendencijų įžvalgas. Regiono įmonių situaciją gana optimistiškai vertino Sigitas Lokcikas, “Swedbank“ Šiaulių regiono verslo ir bankininkystės centro direktorius.

Įžvelgia ekonomikos atsigavimą

„Ekonomikos atsigavimas šiemet bus daug spartesnis, nei praėjusiais metais, — teigė N. Mačiulis. — Pagrindinės priežastys — atsigauna investicijos ir pramonė.“

2009— 2010 metais investicijos buvo labai mažos. Materialinės investicijos augo tik valstybiniame sektoriuje, privačiame vis dar mažėjo. Šiemet metinis investicijų augimas, analitiko prognozavimu, bus reikšmingas, galbūt, net dviženklis.

„Dvejus metus nieko neinvestavus, atsirado poreikis atnaujinti gamybinius pajėgumus, kils poreikis ir juos plėsti, — teigė analitikas. — Šių metų vasario mėnesį vidutinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis dar buvo žemesnis nei pakilimo laikotarpiu. Bet tam tikrų šakų, pavyzdžiui, medienos gaminių, drabužių siuvimo, plastiko gamybos jau buvo pasiekęs ar net viršijęs ekonominio pakilimo laikotarpio lygį.“

Statistikos departamento apklausos rodančios, kad dauguma įmonių planuoja didinti investicijas. Jų kryptys panašios — vienas trečdalis įmonių investuos į įrengimų pakeitimą, vienas trečdalis — į gamybos plėtrą, likę — į gamybos modernizavimą ir naujas technologijas.

Vidaus vartojimas praėjusiais metais vis dar mažėjo. Recesijos metais jo mažėjimas turėjo pagrindinės neigiamos įtakos BVP.

„Šiemet vidaus vartojimo augimas jau turės įtakos BVP augimui, tačiau bus pakankamai kuklus, — sakė N. Mačiulis. — Sunku jį tiksliai prognozuoti, nes labai smarkiai auga kainos. Nominalus augimas gali būti ir nemažas, siekti ir viršyti penkis procentus, bet realus augimas, įvertinus palyginamosiomis kainomis, sieks 1— 2 procentus.“

Kreditavimas turėtų gerėti

Kreditavimo sąlygos, banko eksperto teigimu, taip pat šiemet gerėsiančios. „Pagrindinis augimas bus nukreiptas į investicijų kreditavimą, bet turėtų augti ir vartojimo paskolų, ir būsto paskolų skaičius“, — teigė N. Mačiulis.

Anot jo, gerėja ir namų ūkių lūkesčiai, žmonės bando vertinti galimybes skolintis.

Namų ūkių įtaka didžiulė. „Lietuvoje namų ūkių vartojimas sudaro neproporcingai didelę dalį ekonomikos — du trečdalius arba daugiau nei 64— 65 procentus bendrojo vidaus produkto, — sako N. Mačiulis. — Latvijoje — apie 60, Estijoje — apie 50 procentų. Todėl Lietuvos ekonomika labai priklauso nuo vidaus vartojimo.“

Šiaurės Afrikos ir arabų šalių įvykiai turi įtakos naftos ir maisto produktų kainų augimui. Lietuvos namų ūkio krepšelyje šie produktai sudaro pagrindinę dalį. Augant kainoms, namų ūkių perkamoji galia mažėja ir jų gebėjimas vartoti taip pat mažėja.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Jankuvienė

Šiaulių kraštas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas