Eksperimentas: „Snoras“ ketino skolinti daugiausiai (I) (5)

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Paulius Grinkevičius / Ekonomika.lt

2011-11-20 16:52

„Snoro“ nacionalizavimo išvakarėse savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar sunku vidutinį atlyginimą gaunančiam lietuviui bankuose pasiskolinti pinigų naujam būstui.

Įdomiausia tai, kad dar diena prieš banko „Snoras“ nacionalizavimą šis bankas buvo vienintelis iš visų šešių mano aplankytųjų ir būstui paskolas išduodančių Lietuvos bankų, kuris sutiko skolinti visą pageidaujamą sumą – beveik 195 tūkst. litų.

Atėjus į „Snorą“ mane iškart priima banko konsultantas. Pasakau, kad noriu pirkti 230 tūkst. litų kainuojantį dviejų kambarių naujos statybos butą be apdailos, esantį netoli Lazdynėlių. Taip pat patikinu, kad reikalingą 15 proc pradinį įnašą man duos tėvai.

Ilgai neklausinėjęs vaikinas kažką suveda į kompiuterį ir atsako, kad paskolą suteikti maksimaliam Lietuvos banko nustatytam laikotarpiui – 40 metų – gali. Tiesa, norint gauti visą sumą, reiktų paskolą imti anuiteto būdu. Darbuotojo paskaičiuotos preliminarios palūkanos – 3,7 proc. imant paskolą litais. Taigi per 40 metų imdamas paskolą iš „Snoro“ su darbuotojo nurodytomis palūkanomis sumokėčiau beveik tiek pat palūkanų, kiek ir skolinuosi pinigų – 178,5 tūkst. litų. Mėnesinė įmoka grąžinant paskolą siektų beveik 777 litus. Jeigu skolinčiausi eurais, paskolos palūkanos būtų 3,45 proc. ir iš viso bankui palūkanų sumokėčiau kiek daugiau nei 161 tūkst. litų.

Banko sutarties mokestis „Snore“ yra 0,25 procento skolinamos sumos, o jei norite įnešti dalį paskolos anksčiau nei baigiasi paskolos grąžinimo terminas, turite sumokėti 0.5 proc. anksčiau laiko grąžinamos sumos. Tačiau čia pat konsultantas priduria: „Bet jeigu tai būtų tik viena sąlyga, kuri jūsų imant paskolą netenkintų, galėtumėme dėl mokesčio šį tą paderinti...“

Kalbant apie aptarnavimą, derėtų paminėti, kad aptarnavimas „Snore“ buvo prasčiausias iš visų bankų. Paskambinus prieš vykstant į „Snorą“ čia konsultantė nepaskiria atskiro susitikimo konsultacijai dėl būsto, o jau atvykus į banką vaikinas banke bendrauja taip, lyg kažkur skubėtų, man esant kabinete atsiliepia ir į asmeninio telefono skambutį.

Kai paklausiu, kaip skolintis geriau, linijiniu ar anuiteto būdu (linijiniu būdu įmokos daromos kas mėnesį mažėjančia tvarka,o anuiteto – kas pastovi suma), „Snoro“ darbuotojas atsako: „Visada geriau paskolą imti linijiniu būdu, nes taip sumokėsite mažiau palūkanų, tik bėda, kad taip skolintis klientams ne visada išeina.“ Linijiniu būdu visos sumos iš „Snoro“ pasiskolinti neišeitų ir man. Mat pagal Lietuvos banko atsakingo skolinimosi nuostatus mėnesinis įnašas išmokant paskolą bankui neturi viršyti 40 proc. viso uždarbio. Mano atveju tai sudaro 800 litų, o pirmoji įmoka skolinantis anuiteto būdu turėtų būti didesnė – 1000 litų.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Grinkevičius

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas