Ekspertai stebisi premjero pareiškimu apie valstybės skolą R. Vilpišauskas: rimtai reaguoti į jo kalbas nebėra prasmės (6)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

BNS

2013-09-03 13:06

 Politologai ir ekonomistai antradienį sakė buvę nustebinti socialdemokratų lyderio premjero Algirdo Butkevičiaus pareiškimo, esą krizės metu buvo galima dar keliais milijardais litų padidinti valstybės skolą.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas pabrėžė, kad dabartinis premjeras būdamas opozicijoje ir rinkimų kampanijos metu ne kartą kalbėjo, jog ankstesnė dešiniųjų vyriausybė "praskolino šalį".

"Girdėti tai, ką jis pasakė vakar, buvo mažų mažiausiai keista. Iš to, švelniai tariant, galima daryti išvadą, kad apskritai nėra prasmės rimtai reaguoti į premjero kalbėjimą", - BNS antradienį sakė R.Vilpišauskas.

"Tik tuomet kyla klausimas, kas reiškia šios vyriausybės poziciją ir kiek galima pasitikėti tokiu kalbėjimu. Tai pavyzdys, kad tai, ką politikai kalba, priklauso nuo to, kur jie yra - pozicijoje ar opozicijoje. Tokiu atveju nuoseklios politikos ir toliau nėra prasmės tikėtis", - teigė jis.

Socialdemokratų lyderis premjeras A.Butkevičius pirmadienį paskelbtame interviu pareiškė, kad krizės metu, kai valdžioje buvo konservatoriai, buvo galima dar keliais milijardais litų padidinti valstybės skolą, užuot priėmus vėliau antikonstituciniais pripažintus sprendimus dėl atlyginimų mažinimo.

"Galėjo dar būti ir kitas variantas. Faktiškai buvo galima tada didinti valstybės skolą, pavyzdžiui, dviem milijardais litų, nuo to niekas nebūtų atsitikę, nes mes kol kas vykdome Mastrichto kriterijų", - LRT televizijai sakė premjeras.

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad Lietuva 2008 metų pabaigoje - 2009 metais turėjo labai mažai galimybių skolintis.

"Tai rodo palūkanų normos, už kurias skolinosi Lietuva - tuo metu jos siekė apie 10 proc. ir, aišku, kad tos palūkanos buvo labai artimai susijusios su investuotojų baime, kad Lietuva gali turėti ateityje per didelį biudžeto deficitą, per didelę skolą ir tos skolos ateityje negrąžinti", - BNS sakė N.Mačiulis.

Ekonomistas pabrėžė, kad 2009 metais biudžeto deficitas siekė beveik 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

"Turbūt Lietuva buvo per labai nedidelį žingsnelį nuo to, kad ją būtų ištikęs ir Latvijos scenarijus - tai yra ji nebegalėtų pasiskolinti finansų rinkose ir liktų vienintelė galimybė - ištiesti ranką Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), Europos Komisijai ir prašyti būtent jų pagalbos", - sakė N.Mačiulis.

Ekonomisto vertinimu, jei Lietuva būtų kreipusis į TVF, socialiai remtini sluoksniai būtų nukentėję dar labiau: "Valstybės tarnautojų atlyginimai mažėjo Latvijoje beveik dvigubai daugiau negu Lietuvoje, mokesčiai didėjo daugiau".

Nors A.Butkevičius teigė, kad papildomas skolinimasis nebūtų viršijęs vadinamojo Mastrichto kriterijaus dėl šalies skolos, bet, anot N.Mačiulio, tokiu atveju biudžeto deficitas turbūt ir dabar būtų didesnis nei 3 proc. BVP - tiek, kiek reikalaujama pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Socdarbiečių fiasko: opozicija užkirto kelią atsiriekti dalį biudžeto

Lietuvos socialdemokratų darbo partija nepasiekė savo – skubos tvarka bandant pritarti naujai partijų finansavimo tvarkai, opozicija balsavime nedalyvavo, todėl neužteko parlamentarų balsų. Tokį pat scenarijų opozicija pritaikė ir dėl ...

Silpnos mokyklos įžiebė ginčą: ministerija joms pumpuos pinigus, bet Seimas nori pokyčių

Lietuvos moksleivių pasiekimams nežibant, o vyresnių klasių moksleivių pasiekimams keliant nerimą, Švietimo ir mokslo ministerija silpnąsias šalies mokyklas skatins pinigais, skirdama joms vadinamuosius kokybės krepšelius. ...

Patvirtinta pensijų reforma: kaupimas keisis

Seime kelią prasiskynė tiek mokesčių, tiek pensijų reforma. Priėmus Pensijų kaupimo įstatymą, visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą, su galimybe atsisakyti. Žmogus turės 3 proc. nuo savo atlyginimo atsidėti ateičiai ...

Seimas apsisprendė: keisis gyventojų mokami mokesčiai

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri, prezidentei patvirtinus, įsigaliotų jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją. Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio ...

Seimas narsto pensijų reformą: linkstama link automatinio įtraukimo

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo ...

Mokesčių reformos buldozeris važiuoja: pritarta nepaisant milijardinių praradimų biudžete

 Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui ...

Nekilnojamojo turto mokestis stringa: kodėl gyvenantis Akmenėje turėtų mokėti, o Vilniuje – ne?

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, ...

Su rūkymu parlamentarai pasiryžę kovoti kainomis

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime. Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako ...

Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip ...

9-oji D. Grybauskaitės metinė kalba išdavė: baigėsi galvų kapojimas

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas