Eksporto kelias nebus rožėmis klotas


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Vilija Tauraitė / Ekonomika.lt

2013-02-08 13:11

Praėjusiais metais šalies eksportuotojai vėl stebino puikiais pasiekimais. Statistikos departamento duomenimis, 2012 m., palyginti su 2011 m., eksportas padidėjo 14,5 proc., o importas – 9,9 procento. Sparti eksporto plėtra laikėsi jau trečius metus iš eilės, o jo apimtis beveik pusantro karto viršijo prieškrizines 2008-ųjų aukštumas.

Eksporto sėkmės receptas – intensyvus verslininkų darbas ieškant naujų rinkų ir palaikant gerą konkurencingumo „formą“. Praėjusiais metais tebebuvo taikomas krizės metu įdiegtas sąnaudų minimizavimo režimas. Vidutinis darbo užmokestis didėjo lėtai ir tai buvo vienas iš pagrindinių konkurencingumo kozirių.

Kai kurių prekybos partnerių ekonominė padėtis praėjusiais metais nebuvo palanki Lietuvos eksporto klestėjimui. Svarbiausių eksporto „taikinių“ ūkio augimas buvo pastebimai lėtesnis negu 2011 m. (išskyrus nebent Latviją, kurios plėtra sulėtėjo nedaug). Virš euro zonos apskritai tvyrojo nuosmukio šešėlis.

Smarkiausiai eksportas didėjo į Baltijos šalis ir NVS valstybes: Estiją (34,9 proc.), Latviją (21,8 proc.), Rusiją (30,4 proc.), Ukrainą (23,8 proc.). Įspūdingas pardavimų šuolis (79,9 proc.) Jungtinėje Karalystėje įvyko dėl atsiradusios nišos naftos produktų rinkoje, kuomet bankrutavo Europos naftos milžinė Petroplus. Tuomet Lietuvoje pagamintų degalų srautai buvo perorientuoti iš kitų šalių į Jungtinę Karalystę. Tai buvo esminė eksporto į Vokietiją, Prancūziją, JAV sumažėjimo priežastis. Eksportas į Lenkiją ir Baltarusiją taip pat smuktelėjo, bet čia svarbesni buvo konkurencingumo, valiutos kurso ir tų šalių ekonomikos būklės veiksniai.

Eksporto plėtra 2012 metais nebuvo vienoda. Pirmaisiais mėnesiais augimas buvo palyginti vangus, bet smarkiau įsisiūbavo antroje metų pusėje. Antrąjį ketvirtį neigiamos įtakos turėjo Orlen Lietuva gamyklos remontas. Tuo tarpu rudenį Lietuva išnaudojo netikėtą gamtos dovaną – rekordiškai gerą javų derlių. Žemės ūkio produktų eksportas smarkiai šoktelėjo, nes daugelio didžiųjų pasaulio grūdų gamintojų derlius buvo nuniokotas prastų oro sąlygų. Eksportą metų pabaigoje kilstelėjo į augimo vėžes sugrįžęs transporto priemonių eksportas, kuris iki liepos 1 d. krito dėl itin aukštos ankstesnių metų statistinės bazės, kuomet prieš muitų padidinimą agresyviai didėjo naudotų automobilių eksportas į NVS šalis.

Vis dėlto, net ir atmetus šiuos vienkartinius veiksnius, eksporto plėtra buvo pakankamai solidi ir subalansuota. Praėjusiais metais sparčiausiai didėjo žemės ūkio ir maisto produktų (26,9 proc.), mašinų ir įrengimų (25,6 proc.), baldų (20,5 proc.), metalų (11,6 proc.), guminių ir plastikinių gaminių (11,1 proc.) eksportas. Tik transporto priemonių eksporto metinis pokytis buvo neigiamas.

Šiemet eksporto kelias nebus rožėmis klotas, nepaisant to, kad euro zonos padėtis veikiausiai sutvirtės, o kitų pagrindinių partnerių plėtra liks daugmaž stabili. Turint omenyje įspūdingą ankstesnių metų augimą, gerą pernykštį javų derlių, išlaikyti panašų eksporto plėtros tempą tampa vis sunkiau. Be to, egzistuoja nemaža tikimybė, jog susikaupusios potencialios grėsmės konkurencingumui taps realybe. Eksportuotojai patirs stipriausią po krizės spaudimą kelti darbo užmokestį, įskaitant MMA padidinimą. Poreikis atpalaiduoti smarkiai užveržtą įmonių investicijų maišelį tampa vis smarkesnis, o galimybės tramdyti sąnaudų kilimą – vis menkesnės. Vienintelė sritis, kuri privalėtų nepakisti – tai verslininkų atkaklumas ieškant naujų rinkų.

Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė

 

- Vilija Tauraitė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas