Eksporto žvaigždė blėsta

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Vilija Tauraitė / Ekonomika.lt

2014-04-09 11:55

Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. sausį–vasarį, palyginti su atitinkamų 2013 m. laikotarpiu, prekių eksportas sumažėjo 9,6 proc., importas – 9,9 proc. Ar galima teigti, kad iš krizės duobės Lietuvos ekonomiką ištraukusi užsienio prekyba priėjo liepto galą?

Sausa statistika atrodo neguodžiančiai, mat metinis eksporto kritimas užfiksuotas penktą mėnesį iš eilės. Kita vertus, šį riedėjimą nuokalnėn lėmė iš esmės vienos prekių grupės –naftos produktų, kuriuos gamina Orlen Lietuva, nuosmukis. Pastaroji įmonė nuo 2013 m. vidurio susiduria su paaštrėjusia konkurencija Europos naftos produktų rinkoje ir dėl susitraukusių maržų apkarpė gamybą. 2014 m. sausį–vasarį naftos produktų eksportas smuktelėjo 41,7 proc., tuo tarpu be šių produktų padidėjo 3,0 proc. Vis dėlto nurašyti naftos produktų eksporto į praradimus negalima, stebint įmonės politiką pardavimus nukreipti į motininės bendrovės šalį – Lenkiją.

Šių metų sausį–vasarį sparčiausiai augo mašinų ir įrengimų (20,2 proc. metinis prieaugis), baldų (13,9 proc.), medienos ir popieriaus (13,1 proc.) eksportas, o labiausiai smuko, be naftos produktų, – transporto priemonių (20,6 proc.) ir chemijos pramonės produktų (8,8 proc.) pardavimai užsienyje. Kovo mėnesį aukštyn pasukusios pasaulinės trąšų kainos žadina atsitiesimo viltį chemijos produktų eksportui, kuris praėjusiais metais nukentėjo dėl prastos situacijos užsienio rinkose. Kelintas mėnuo iš eilės traukiasi transporto priemonių pardavimai – nuvertėjus Rytų šalių, visų pirma, Kazachstano, valiutoms, sumažėjo naudotų automobilių pirkėjų iš šių valstybių. Maisto produktų eksportui sudėtinga išspausti įspūdingesnį augimo tempą po javų eksporto šuolio praėjusiais metais, pesimistiškai nuteikia ir mėsininkų problemos dėl kiaulių maro protrūkio.

Kaip matyti iš statistinių duomenų, su didžiausiais iššūkiais susiduria kelios prekių grupės, sudarančios maždaug pusę viso eksporto. Kita pusė tęsia kelią aukštyn, tad šiuo metu sunkiai besiverčiančios ir augančios eksporto dalies santykis yra panašus – 50 : 50.

Be to, atsirandančios problemos pirmiausiai priskirtinos force majeure priežastims, t. y., tokioms, kurioms Lietuvos verslininkai neturi jokios įtakos. Nėra ryškių indikacijų, jog Lietuvos eksporto konkurencingumas prastėtų dėl vidinių šalies priežasčių. Antai ketvirtąjį 2013 m. ketvirtį realiosios darbo sąnaudos produkcijos vienetui per metus ūgtelėjo 2,4 proc., tačiau tebebuvo 12,3 proc. mažesnės negu 2009 m. pradžioje. Kitas dalykas – masyvus Rytų šalių valiutų nuvertėjimas, kuris lemia lietuviškų prekių patrauklumo sumažėjimą tenykščių konkurentų gaminių atžvilgiu.

Apskritai paėmus, Rusijos ir kitų Rytų šalių perspektyvos šiemet yra vienas didžiausių rizikos veiksnių Lietuvos eksporto plėtrai. Lietuvos eksportas į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą 2013 m. sudarė 28,5 proc. viso eksporto, o visoms šioms šalims šiemet lemta susiremti su ūkio sąstingiu ar net nuosmukiu. Atvirkščiai, euro zonos ekonomika tvirtėja, tad 2014 m. tikėtinas intensyvesnis eksporto didėjimas į Vakarų valstybes negu į Rytus, kur eksporto augimą stabdys ir paklausos trūkumas, ir nepalankios prekybos sąlygos.

Straipsnio puslapiai:

- Vilija Tauraitė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas