Energetikos strategija sumalta į miltus

(Puslapis 1 iš 2)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Lina Jonušaitė / Respublika.lt

2010-12-02 14:37

Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė giriasi sukūrusi Nacionalinę energetikos strategiją (NES), garantuosiančią Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tačiau, specialistų požiūriu, strategija, neparemta realiais skaičiavimais, tėra nieko vertas šūkių kratinys.

Seimo Ekonomikos komiteto vakar surengtoje diskusijoje paaiškėjo, kad Lietuvos energetikos ateitis tebėra po tiršta dūmų uždanga.

Pasak energetikos eksperto habil. dr. Vaclovo Miškinio, NES deklaruojama Lietuvos energetinė nepriklausomybė tėra ambicija, kurios kaina niekuo nepagrįsta. Beje, net ir NES pateikiami skaičiai netikslūs.

“Strategijoje teigiama, kad tos ambicijos kainuos 29-41 mlrd. litų, o iš atskirų NES puslapių matome, kad vien elektros energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo projektams prireiks 32-44 mlrd. litų. O aritmetiškai sudėjus NES pateiktus skaičius, pasirodo, lėšų poreikis visiems numatytiems tikslams pasiekti yra apie 50-60 mlrd. litų”, - atkreipia dėmesį V.Miškinis.

O labiausiai, anot jo, NES stokoja analizės, kaip tokia didžiulė investicijų našta paveiks energijos kainą vartotojams.

Komiteto nariams pasidomėjus, kas kūrė ambicingąją strategiją, Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos energetikos instituto atstovai gynėsi prie šio dokumento nė piršto neprikišę.

“Tai kokiame gi ministerijos požemyje gimė šita strategija?” - stebėjosi Seimo narys Julius Veselka.

Parlamentarė Birutė Vėsaitė priekaištavo, kad valdantieji net nuo Seimo slepia energetikos ūkio pertvarką, kuri palies apie 12 mlrd. litų vertės valstybės turtą.

Energetikos viceministras Arvydas Darulis paaiškino, kad dokumento pagrindu buvo paimta dar 2007 m. sukurta energetikos plėtros strategija. Ji esą buvo “susisteminta” ir pridėti planai statyti naują atominę elektrinę. Visuomenė, pasak A.Darulio, susipažinti su NES projektu galėjusi internete.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis NES kritikavo dėl neatliktos sąnaudų ir naudos analizės. Jos neturėdama, valdžia esą ir toliau mėtysis nuo vieno prioriteto prie kito.

“O kaip Lietuva reguliuoja energetikos monopolijas? Dar 2004 m. kažkas nusipirko įstatymą, kaip reguliuotis elektros kainas. Jis susiejo normatyvinio pelno bazę ne su investuota suma, kas atrodo logiškai, o su turtu. Kelis kartus indeksavus turtą, energetikai gauna šimtamilijoninius pelnus”, - aiškino R.Kuodis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą Bronislovą Lubį labiausiai piktina NES besidžiaugiančios Vyriausybės veidmainiškumas. Anot jo, sakoma viena, o daroma visai kas kita.

“Susidaro nuomonė, kad nenorima nei plėtoti atsinaujinančių išteklių energetikos, nei sudaryti sąlygų gamtinių dujų terminalui statyti, nei pagaliau susitarti dėl naujos atominės elektrinės statybos”, - kalbėjo verslininkas.

Straipsnio puslapiai:

- Lina Jonušaitė

Respublika.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas