Energiniai sertifikatai gali nieko nekainuoti

(Puslapis 1 iš 2)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Remigijus Šimašius / simasius.popo.lt

2013-01-24 10:10

Nuo sausio 9 dienos butų savininkai, ypač pardavėjai ir nuomotojai susiėmę už galvų – iš kur ištraukti tą energinio naudingumo sertifikatą, jei gyveni ne Vilniuje ar Kaune, o kur Joniškyje ar Varėnoje. Ir kodėl už tokį popierėlį, kuris pasakys tai, kas ir taip visiems aišku, reikia mokėti kelis šimtus litų? Žmonės širsta ant notarų, kurie šių dalykų reikalauja, o notarai širsta, nes lieka kraštiniais atpirkimo ožiais dėl dalykų, kuriuos ne patys sugalvojo. Ir visa tai tik dėl to, kad naujoji Vyriausybė kažkodėl miega, arba šiaip nekreipia dėmesio į tai, kaip šią naštą gali panaikinti.

Paaiškinsiu kaip atsitiko, kad žmonės buvo įklampinti į kvailą biurokratiją, ir ką Vyriausybė gali padaryti, kad toje biurokratijoje murkdytis nebereikėtų.

Biurokratijos klanas veikia puikiai tada, kai turi palaikymą Europos institucijose, Lietuvos Vyriausybėje ir tarp valstybės tarnautojų. Tai puikiai iliustruoja pastatų energinio sertifikavimo istorija .

Briuselyje prieš kelerius metus gimė idėja visada (reikia to žmonėms ar ne) sertifikuoti butus pagal jų energinį naudingumą . Europos biurokratai sugalvojo, kad kiekvieną buto savininką reikia priversti nusipirkti „pažymėlę“ – energinio naudingumo sertifikatą. Net tada, kai ir taip aišku, kad tavo butas kiauras kaip rėtis, arba net tada, kai šildymo sąskaitos rodo, jog jis super efektyvus. Idėja tapo kūnu ES priėmus direktyvą, kuri kiekvieną valstybę įpareigojo šių veiksmų imtis.

Konkrečiai direktyvoje įrašyta: „Valstybės narės nustato reikalavimą, kad statomų, parduodamų arba nuomojamų pastatų ar pastato vienetų atveju potencialiam naujam nuomininkui arba pirkėjui būtų parodomas, o pirkėjui arba naujam nuomininkui įteikiamas energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija.“

Vardan teisybės reikėtų pasakyti, kad biurokratijos mafija pasirodė ne tokia stipri, todėl net 22 iš 27 ES valstybių šios fantazijos neįgyvendino. Lietuva kurį laiką buvo viena iš jų. Tiesą sakant, prie to netgi prisidėjau, nes palaikiau notarus, kad jie gali nereikalauti sertifikatų, kai žmogus jų nenori ir tai aiškiai pasako.

Tačiau Briuselis pradėjo rašinėti laiškus, teirautis, spausti, reikalauti. Supraskit – jokių čia asmeninių apsisprendimų nereikia, biurokratija juk kuriama ne žmogui, o „kilnesniems“ tikslams.

Lietuvoje tokių dalykų iškart išsigąstama, tad nenuostabu, kad Aplinkos ministerija prieš porą metų buvo parengusi Statybos įstatymo projektus, kuriais biurokratijos tikslai būtų pasiekti – sertifikuojama viskas ir visada.

Naudos jokios, užtat kiekvienas būsto savininkas turėtų atseikėti beprasmiam sertifikatui po šimtuką-kitą, pavaikščioti po įstaigas, ieškodamas ką ir kaip „užpildyti“ ir pateikti. Dar būnant Vyriausybėje pavyko kolegoms įrodyti, kad galima elgtis ne tiesiog kvailai staipantis pagal Briuselio plokštelę, o šią keistą direktyvą įgyvendinti gudriau – taip, kad žmonės nepatirtų nereikalingos biurokratinės naštos. Seimas praėjusį rudenį tam pritarė ir nustatė, kad Vyriausybės įgaliota institucija parengtų ir paskelbtų formalius masinius energetinio naudingumo sertifikatus bent tais atvejais, jei ir taip aišku, kad sovietinės statybos nerenovuotas namas yra prasčiausios klasės.

Straipsnio puslapiai:

- Remigijus Šimašius

simasius.popo.lt

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas