Estijos augimą skatina valstybės investicijos

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Violeta Klyvienė / Ekonomika.lt

2013-03-06 13:16

Estija praėjusiais metais buvo viena iš nedaugelio euro zonos šalių, išlaikiusių augančią ekonomiką – 2012 m. Estijos BVP augo 3,2 proc. Pagrindinė augimo priežastis – stipri vidaus paklausa, palaikyta augančių investicijų. Jų ypač daugėjo viešajame sektoriuje, kur bendras investicijų prieaugis pirmuosius devynis 2012 m. mėnesius einamosiomis kainomis buvo 60 proc. didesnis nei metais anksčiau. Tikimasi, kad ir šiemet Estijos ekonomika nemažins apsukų – ekonomika augs apie 3,3 proc.

Nepaisant neigiamo euro zonos nuosmukio poveikio Estijos eksportui 2012 m., iš jo gaunamos pajamos turėtų būti kaip niekad aukštos. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaurės šalių ekonomikos gerokai nusilpo, Estijos eksportuotojai, panašu, sugebėjo nukreipti savo prekių srautus į Rusijos rinką. Toks eksporto krypties pakeitimas greičiausiai bus išlaikytas ir šiemet. Tai teigiamai atsilieps Estijos ekonomikai. Tačiau 2014 m. atsigaunant euro zonai ir Šiaurės šalims, Estijos BVP augimas paspartės iki 4,3 proc. Estijos ekonomikos plėtra šiemet paspartės nedaug, tačiau bus kur kas labiau subalansuota nors ir su mažesniu, tačiau teigiamu grynojo eksporto indėliu bei nuosaikiu vidaus paklausos augimu, sieksiančiu 3,0 proc.

Praėję metai Estijoje pasižymėjo išskirtiniu valstybės investicijų augimu. Tai iš esmės buvo susiję su į pabaigą einančiu 2007 – 2013 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos įsisavinimu. Naujoji ES finansinės perspektyvos pradžia paprastai yra susijusi su lėtesniu lėšų įsisavinimo tempu. Todėl 2013 – 2014 m. investicijų apimtys didės tik privačiame sektoriuje – 2013 m. tikimasi 6,0 proc. prieaugio, kuris suteiks atspirtį 9,0 proc. augimui ir 2014 m., ir 2015 m.

Praėjusiais metais įmonėms pagaliau pavyko išbristi iš neigiamo skolinimosi ruožo, taip užbaigiant finansinių įsiskolinimų mažinimo procesą. Tačiau vis dar aukštas blogųjų paskolų lygis stabdys kreditų rinkos atsigavimo procesą. Paskolų augimo tikimasi tik 2014 m., atsigaunant euro zonos ir Šiaurės šalių ekonomikoms.

Augantys atlyginimai netaps našta biudžetui

Vidutinio nominalaus atlyginimo augimą 6,0 proc. praėjusiais metais lėmė keletas veiksnių. Visų pirma – apie 10,0 proc. padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas. Tačiau svarbiausias ekonomikos atsigavimo veiksnys buvo nedarbo lygio sumažėjimas. Kol kas atlyginimų prieaugis nesukuria didelių problemų šalies ekonomikai, kadangi dalis šio proceso yra 2009 – 2010 m. vidutiniškai 2,0 proc. mažėjusio darbo užmokesčio atkūrimo išdava. Tačiau vidutiniu laikotarpiu toks ryškus atlyginimų išaugimas gali padidinti įtampą darbo rinkoje. Artimiausius dvejus metus „Danske Bank“ analitikai prognozuoja atlyginimų augimą išsilaikysiant apie 4,0 proc.

Straipsnio puslapiai:

- Violeta Klyvienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas