Estijos Euro zonos sunkumai neaplenkė


Asmeninio archyvo nuotr.

Violeta Klyvienė / Ekonomika.lt

2012-09-28 11:23

 

Po rekordinių augimo tempų 2011 m., remiantis patikslintais duomenimis, Estijos ekonomikos augimas siekė 8,3 proc., tačiau 2012 m. šalies ekonomika žymiai sumažino savo apsukas. 2012 m. antrąjį ketvirtį BVP augimo tempas sulėtėjo iki 2,2 proc. „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad Estijos BVP augimas šiais metais sulėtės iki 2,3 proc.

Investicijas skatino ES parama

Nacionalinių sąskaitų duomenys rodo, kad pagrindiniu Estijos augimo varikliu buvo vidaus paklausa, išskirtinai vidaus investicijos, kurios per antrąjį ketvirtį augo 26 proc. per metus. Kaip ir kitose Baltijos šalyse investicijas iš esmės „augino“ ES struktūrinė parama.

Tendencijos išliks

Didžiausią neigiamą poveikį Estijos ekonomikai turėjo euro zonos problemos, o ypatingai augimo sulėtėjimas Suomijoje ir Švedijoje, be to, lėtėjo šalies eksportas. Manoma, kad tokios tendencijos išliks ir antrąjį šių metų pusmetį.

Elektros rinkos liberalizavimas – iššūkis

Kalbant apie kitus metus, „Danske“ banko ekonomistai tikisi BVP paspartėjimo iki 3,3 proc. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad nuo 2013 m. liberalizuojama elektros rinka lems papildomus iššūkius Estijos namų ūkiams.

Estijos energetikų teigimu, dėl šios priežasties elektros kaina smuklioms įmonėms ir buitiniams vartotojams gali kilti 50 – 60 proc. Tai neigiamai paveiks vartojimo augimą. Dėl šios priežasties „Danske“ banko ekonomistai teigia, kad ir VKI infliacija sumažės tik 3,5 proc. nuo šiemet prognozuojamų 3,8 proc.

Spartesnis ekonomikos augimas iki 4 proc. prognozuojamas tik 2013 m. aprimus nerimui dėl euro zonos ateities. Tačiau yra rizika, kad prastesnės euro zonos perspektyvos gali nulemti ir mažesnį augimą.

Neigiamai veiks darbo rinką

Nors nedarbas Estijoje mažėja sparčiausiai, palyginus su Lietuva ir Latvija (pirmojo pusmečio pabaigoje sudarė apie 10 proc.), ekonomikos augimo sulėtėjimas neigiamai paveiks darbo rinką. Žymesnis nedarbo sumažėjimas prognozuojamas 2014 m. iki 8,5 proc.

Erdvė ekspansinei fiskalinei politikai

Vienas pagrindinių Lietuvos šiaurės kaimynų išskirtinumų – tai, kad Estijos biudžetas 2011 m. buvo perteklinis 1,1 proc. BVP, o skola sudarė vos 6,1 proc. BVP. Lėtėjant ekonomikos augimo tempui atsiranda erdvė įgyvendinti ekspansinę fiskalinę politiką. Dabartinė Estijos vyriausybė pritarė sprendimui 2013 m. padidinti viešojo sektoriaus algas 4,4 proc.

Violeta Klyvienė yra „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims

 

- Violeta Klyvienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas