Euras ir gyventojų perkamoji galia: ką sufleruoja Latvijos pavyzdys? (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Vaiva Šečkutė / Ekonomika.lt

2014-06-02 09:38

Lietuva su saugia atsarga atitinka visus stojančioms į euro zoną šalims taikomus Mastrichto kriterijus ir šią savaitę Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pateiks išvadą apie Lietuvos konvergenciją ir atitikimą Mastrichto kriterijams. Visgi apklausos rodo, kad daugelis Lietuvos gyventojų nepritaria euro įvedimui, nes mano, jog tai turės neigiamų pasekmių – kainos išaugs ir sumažės jų perkamoji galia. Latvijos pavyzdys rodo, kad tokios baimės nėra pagrįstos, o kainų augimas šiek tiek paspartėjo tik kai kuriuose paslaugų sektoriuose.

Ar Latvijoje kainos augo sparčiau nei Lietuvoje?

Anksčiau atliktas Lietuvos banko tyrimas parodė, kad dėl apvalinimo ir kitų veiksnių vienkartinis kainų augimas po euro įvedimo gali svyruoti apie 0,2–0,3 procento. Europos Komisijos vertinimu, panašią įtaką kainoms euro įvedimas galėjo turėti ir Latvijoje. Mes taip pat turime galimybę stebėti, kaip po euro įvedimo kito kainos Latvijoje. Lyginant 2013 metų gruodžio ir šių metų balandžio duomenis, Latvijoje vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugo 1,4 procento. Tuo tarpu Lietuvoje jos pasistiebė mažiau – 0,6 procento. Lietuvoje prie lėtesnio kainų augimo prisidėjo ir su euru nesusiję veiksniai. Pavyzdžiui, per 4 mėnesius dėl aršios konkurencijos tarp mobiliojo ryšių operatorių komunikacijos paslaugų kainos sumažėjo net 4,2 procento.

Tačiau svarbu yra ir tai, kad daugiausiai išsiskyrė ne pirmojo būtinumo prekių kainų pasikeitimai. Latvijoje maisto kainos per minėtą laikotarpį išaugo 2,5 proc., o Lietuvoje – vos 0,5 procentinio punkto mažiau, tai yra, 2 procentais. Tuo tarpu būsto aptarnavimo, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos abiejose šalyse augo vienodai – po 0,5 procento. Kaip ir buvo tikėtasi, euro įvedimas daugiausiai įtakos galėjo turėti poilsio ir kultūros bei viešbučių bei restoranų paslaugų kainoms. Jos Latvijoje atitinkamai augo 1,6 proc. ir 2,1 proc., o Lietuvoje – traukėsi 0,5 proc. ir augo 0,6 procento. Taigi euro įvedimo įtaka bendram kainų augimui buvo nedidelė, o labiausiai pastebima buvo ne pirmojo būtinumo paslaugų sektoriuose.

Ar pagrįsta baimė, kad įvedus eurą sumažės gyventojų perkamoji galia?

Kainų augimas yra tik viena medalio pusė. Svarbu palyginti ir tai, kaip keičiasi gyventojų pajamos ir jų perkamoji galia. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje vidutinis bruto atlyginimas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2013-aisiais, išaugo 3,7 procento. Atlyginimai augo beveik tiek pat, kiek ir prieš ketvirtį, nepaisant to, jog prieš metus vidutinį atlyginimą pastebimai kilstelėjo net 17,8 proc. nuo sausio išaugusi minimali alga. Realus neto atlyginimas išaugo net 4 proc., nes didėjo neapmokestinamas pajamų dydis.

Latvijoje pirmąjį šių metų ketvirtį atlyginimai augo 7,7 proc., o realus neto darbo užmokestis pasistiebė net 9,1 procento. Tiesa, atlyginimų augimui įtakos turėjo minimalaus atlyginimo didinimas, o realus neto darbo užmokestis augo ir dėl mažėjusių socialinio draudimo įmokų bei didesnio neapmokestinamų pajamų dydžio. Visgi, pirmąjį šių metų ketvirtį, nepaisant šiek tiek spartesnio kainų augimo, Latvijos dirbančiųjų perkamoji galia išaugo žymiai daugiau nei Lietuvos. Kita vertus, svarbu atkreipti dėmesį, kad pagerėjo ne visų latvių finansinė padėtis – gaunančių fiksuotas socialines išmokas perkamoji galia sumažėjo.

Straipsnio puslapiai:

- Vaiva Šečkutė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas