Europos centrinio banko užgrobimas

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Josephas E. Stiglitzas / Project-syndicate.org

2012-02-16 09:15

Niekas geriau neiliustruoja skirtingų Europos politinių nuomonių, ypatingų interesų ir trumparegės ekonomikos nei derybos dėl Graikijos skolos restruktūrizavimo.

Vokietija reikalauja restruktūrizavimo, mažiausiai 50 proc. apkarpymo obligacijų turėtojams, o Europos centrinis bankas (ECB) nori, kad bet koks skolos restruktūrizavimas būtų savanoriškas.

Ankstesniais laikais (1980-ųjų Lotynų Amerikos skolų krizės metu) kreditoriai, daugiausia didieji bankai, būtų sukviesti ir turėtų susitarti veikiami tam tikro meilikavimo ar net tiesioginio spaudimo iš vyriausybės ir kontrolierių pusės. Tačiau atsiradus paskolų virtimui investicijomis, kreditorių gretos smarkiai išaugo ir prie jų prisidėjo rizikos draudimo fondai bei kiti investuotojai, kuriems kontrolieriai ir vyriausybės turi mažai įtakos.

Be to, „inovacijos“ finansų rinkose leido vertybinių popierių turėtojams apsidrausti. Kitaip tariant, jie sėdi prie bendro stalo, tačiau nerizikuoja savo pinigais. Vis dėlto jie turi interesų: nori atgauti savo draudimą ir tai reiškia, kad restruktūrizacija turi būti „kredito įvykis“ – tolygus bankrotui. Primygtinis ECB reikalavimas taikyti „savanorišką“ restruktūrizaciją, t. y. išvengti kredito įvykio, į atskiras barikadų puses pastatė dvi nesutariančias grupes. Ironiška, kad kontrolieriai leido sukurti tokią disfunkcinę sistemą.

ECB nusistatymas yra savotiškas. Galima buvo tikėtis, kad bankai įsigydami draudimą greičiausiai suvaldė obligacijų nemokumo riziką savo investicijų portfeliuose. Jei jie pirko draudimą, tuomet sisteminiu stabilumu suinteresuoti kontrolieriai nori užsitikrinti, kad nuostolio atveju draudėjas sumokės. Tačiau ECB nori, kad bankai patirtų 50 proc. nuostolį nuo turimų obligacijų, o draudimo „išmokos“ neturėtų būti mokamos.

Yra galimi trys ECB pozicijos paaiškinimai, tačiau nei vienas iš jų neatsiliepia gerai apie instituciją, jos kontrolės bei priežiūros vykdymą. Pirmasis paaiškinimas yra tas, kad bankai nepirko draudimo, o kai kurie iš jų pasirinko spekuliatyvią poziciją. Antra, ECB žino, kad finansų sistemai trūksta skaidrumo, ir kad investuotojai suvokia, jog negali įvertinti priverstinio bankroto poveikio, kuris gali įšaldyti kredito rinkas, kaip tai buvo po to, kai 2008 metų rugsėjį žlugo „Lehman Brothers“. Galiausiai, ECB galbūt bando apsaugoti kelis bankus, kurie suteikė draudimą.

Nei vienas iš šių paaiškinimų nėra pakankamas, norint pateisinti ECB prieštaravimą giliam priverstiniam Graikijos skolos restruktūrizavimui. ECB turėjo reikalauti daugiau skaidrumo, o tai turėjo būti pagrindinė 2008 metų pamoka. Kontrolieriai neturėjo leisti bankams spekuliuoti taip, kaip jie tai darė. Jie turėjo reikalauti iš bankų pirkti draudimą ir tuomet reikalauti restruktūrizacijos.

Neaišku, ar gili priverstinė restruktūrizacija būtų skausmingesnė nei gili savanoriška restruktūrizacija. Reikalaudamas savanoriškumo ECB galbūt bando užtikrinti, kad restruktūrizacija nebūtų gili, tačiau tokiu atveju banko interesai eina pirmiau nei Graikijos, kuriai gili restruktūrizacija yra būtina norint išbristi iš krizės. Tiesą sakant, ECB galbūt pirmiau palaiko kelių bankų, kurie pasirašė kredito rizikos apsikeitimo sandorius, interesus, o ne Graikijos, Europos mokesčių mokėtojų ir kreditorių, kurie veikė apgalvotai ir pirko draudimą.

Straipsnio puslapiai:

- Josephas E. Stiglitzas

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas