Europos finansinis stabilumas – ant ašmenų?

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Balsas.lt

2011-10-22 18:06

Pasaulio rinkos dalyviai vis garsiau kalba, jog netikrumas dėl JAV ūkio, Europos valstybių skolos stabdo ekonomikų augimą, galima recesija. Nervingas fonas pasaulyje, tikėtina, turės įtakos ir Lietuvos ekonomikai – ji arba augs nedaug, arba taip pat pateks į recesijos gniaužtus.

Daugėja ženklų, kad pasaulio ūkio recesijos baimės, panašu, virs tikrove – Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino viso pasaulio ekonomikos augimo prognozę nuo 4,3 proc. iki 4 proc. šiais metais. O 2012 metais ūkio augimas turėtų sumenkti iki 4 proc. Be to, JAV centrinis bankas taip pat prakalbo apie reikšmingą šios didžiausios pasaulio ekonomikos ūkio susitraukimą. Niūrūs debesys telkiasi ir apie kylančias rinkas (angl. emerging markets) - menksta Kinijos ūkio plėtra, o gausius gamtinius išteklius turinčios Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozė šiemet sumažinta nuo 4,8 proc. iki 4,3 procentų.

 

Stiprėjant pasaulinės recesijos tikimybei ir nerimstant Europos skolų karštinei, vyriausybėms teks susigrumti su iššūkiais, kaip surasti resursų ir kokiais būdais finansuoti savo aštrėjančias socialines problemas. Kai ūkio augimas smunka, įprasta, kad nedarbo lygis išauga. Kita vertus, slegiančios didelės valstybių skolos, ypatingai Pietų Europos valstybėse, privers mažinti biudžeto išlaidas. Toks aplinkybių derinys vyriausybių užduotis padaro labai sudėtingomis.

Europos finansinis stabilumas jau kurį laiką – ant ašmenų. Mat dalis ypač didžiųjų Europos bankų finansavimą gauna iš finansų rinkų, kuriose neapibrėžtumas mažina pasitikėjimą tarp finansinių institucijų. Tai lemia mažesnes galimybes skolintis, tad finansų rinkose ima kartotis 2008 m. rudens scenarijus, kuomet panika sukaustė rinkas ir teko įsikišti valstybėms tam, kad finansų sistema išliktų.

Euro zonos baimės ašimi ir toliau išlieka Graikija. Bankai, kaip rodo rugsėjo duomenys, jau padarė atidėjinių Graikijos vertybiniams popieriams, taigi, pripažino kad šios investicijos neteko dalies savo vertės. Tačiau rinkos dalyvių baimės auga – tikėtinas Graikijos bankrotas gali turėti pasekmių kitoms euro zonos šalims ir juose veikiantiems bankams. Tad ES bankai stipriai kenčia dėl netikrumo perspektyvų – per pastaruosius 3 mėn. finansinės institucijos beveik nepritraukė ilgesnio termino lėšų. „Wall Street Journal“ rugsėjo mėn. pabaigos duomenimis, ES bankų pritraukta 34 mlrd. EUR suma buvo mažiausia per pastaruosius 10 metų.

Europos centrinis bankas imasi visų žingsnių, kad sistema nesuirtų ir užtikrintų lėšas tiems bankams, kuriems jų reikia. Be to, padėtį apsunkina ir tai, kad nuvertėję, tarkime, Graikijos ar kitų Pietų Europos šalių skolos vertybiniai popieriai lemia nuostolius, kuriuos turi kompensuoti bankų kapitalas. Todėl kai kuriems Europos bankams teks didinti kapitalą. Tiesa, šiuo metu tai yra sudėtinga padaryti dėl nervingos padėties finansų rinkose – Europos institucijos ruošiasi bankams pagelbėti kapitalu valstybiniu mastu.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas