G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

(Puslapis 2 iš 4)

Viktorija Chockevičiūtė

2018-07-02 16:34

„Tie 5 proc. didės tiems ūkiams vien dėl šitos mokesčių reformos, bet nepamirškime, kad ir toliau Lietuvoje vyks algų didėjimas. Tai jei algų didėjimas išliktų panašaus tempo, kaip sakykime, 2017-2018 metais, tai kitais metais žmonės gali tikėtis dėl šių abiejų priemonių net iki 15 proc. augimo. Tai jau ne toks ir menkas pajamų padidėjimas“, – pridėjo Gitanas Nausėda.

Ar nereikėjo medikams ir mokytojams skirti daugiau?

Iš tiesų daug diskusijų sukėlė neapmokestinamųjų pajamų dydžio taikymo plėtimas. Buvo norima taikymo ribas išplėsti iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių, dabar kol kas sprendimas priimtas plėsti iki 2 vidutinių darbo užmokesčių.

Opozicija teigė, kad toks sprendimas lems šimtamilijoninius praradimus biudžetui. Taip pat, už šiuos pinigus būtų buvę galima padidinti atlyginimus mokytojams ir medikams. Tačiau studijoje ekspertai su tokia kritika nesutiko. Pasak jų, normalu, kad mažinant darbo apmokestinimą, turi mažinti darbo mokesčius.

„Biudžetui praradimas yra, bet klausimas, kaip žiūrėsime. Vieni žiūri sausai per biudžetui BVP praradimo dalį, aš žiūriu kiek kitaip. Suvokime, kad pinigai nėra Vyriausybės rezervai, kuriuos ji skiria mokesčių reformai. Tai yra mūsų nuolat augančios pajamos, nuo kurių skaičiuojami nuolat augantys mokesčiai. Jie auga tiek nuo realaus pajamų augimo, tiek nuo infliacinio. Jeigu dėl infliacinio augimo, valstybė susirenka daugiau GPM, tai didindama NPD ji pasidalina šiomis įmokomis su visuomene“, – mano ekonomistas G. Nausėda.

M. Dubnikovas pastebi, kad svarbiausia, jog ekonomikos augimo prognozės nepavestų. Nes būtent jomis remiasi reformai paskaičiuotos reikalingos sumos.

„Pagrindinė sąlyga, jeigu ekonomika augs artimiausius tris metus, tai vyks visame pasaulyje, nes Lietuva tikriausiai neturės atskiro ekonominio ciklo, tada viskas turėtų įsigyvendinti. Problemos galėtų tame prasidėti, kai matomi ir muitų karai, jei jie pristabdytų ekonominį augimą. Tada šis planas gali būti komplikuotas. Tada susidurtume su problema, kad biudžetas nesurenkamas ir kažką spręsti reikėtų“, – sako jis.

Kalbant apie medikų ir mokytojų atlyginimus, G. Nausėda pastebėjo, kad pinigų šioms probleminės sritimis galima paimti ir iš kitur.

„Visada supriešinama. Galėjome nemažinti mokesčių naštos, o padidinti tam tikrų kategorijų valstybės tarnautojų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. O kodėl kitose vietose negalima pasispausti. Pavyzdžiui, viešojo valdymo srityje, kuri didėjo nuo globalinės finansų krizės laikų. Gal stalčiukuose geriau perskirstykime lėšas ir nepainiokime su mokesčių reforma“, – kalbėjo jis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas