G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

(Puslapis 3 iš 4)

Viktorija Chockevičiūtė

2018-07-02 16:34

Žmonės kaups per mažai arba iš viso nekaups

Pensijų reforma siūloma visus automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą, tačiau su teise atsisakyti. Tai reiškia, kad žmonėms bus palikta apsisprendimo teisė, ar jie nori dabar „į rankas“ gauti didesnę algą, ar atsidėti ją ateičiai. Manoma, kad žmonės pasiskaičiuos ir nuspręs dabar pasiimti pinigų, kad ir tais keliais, o ne kaupti ateičiai.

„Tai būtų mokesčių reforma būsimos pensijos sąskaita. Jis gali tuos pinigus kaupimui skirti susikaupti daugiau pensijos. Pati pensijų reforma, sudėtinga atsakyti, ar veda į teisingą pusę, nes nežinome, kokia dalis teiks prioritetą einamajam vartojimui. Jei dėl pakeitimų dar labiau skylėta sistema bus, nes dalis kaupiančiųjų atkris, tada bus blogai. Ir tada toliau palaikysime iliuziją, kad „Sodros“ pensijos juos išgelbės po dvidešimt metų.

Turime aiškiai pasakyti, kad „Sodros“ pensija neišgelbės ir dar bent tokia pati dalis turi ateiti iš kaupiamųjų fondų. Aišku, lengva pasakyti, kai kurie neturi tų lėšų. Tačiau tie, kurie gali, turi atsidėti. Ar ši reforma sukuria tam reikšmingas paskatas? Manyčiau, kad nelabai. Pati sistema 2+2+2 keičiasi 2+4, tai iš esmės lieka tie patys 6 proc. neprideda daugiau lėšų“, – kalbėjo G. Nausėda.

M. Dubnikovas pastebėjo, kad pagal ankstesnį planą sistema 2+2+2 būtų pasikeitusi į sistemą 3,5+2+2. Tad naujasis pakeitimas reiškia, kad kaupsime mažiau, vadinasi ir pensija bus mažesnė.

„Pagal buvusį planą, buvo tikslas pasiekti, kad įmokos būtų 3,5+2+2 ir tada jau priartėtume prie rekomenduojamo dydžio kaupti senatvei. 8-10 proc. yra tas dydis, kurį visi turėtų atsidėti nepriklausomai nuo pajamų senatvei. Dabartinis pokytis 4+2, kas yra 6 proc., yra gerokai mažiau nei 7,5 proc. Tai kaupimo norma sumažėja ir natūraliai pensijos, kurios bus po 20-30 metų mažėja. Ir kitas dalykas, nebuvo politinė atsakomybė prisiimta, kad žmonės priverstinai turi kaupti, kad aiškiai parodyti, jog jie turi prisiimti atsakomybę ir kaupti. Palikta galimybė išeiti iš sistemos“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Pensijų reformai – prastesnis pažymys

Vertinant mokesčių reformą G. Nausėda rašo 8, o M. Dubnikovas 8-9. Tuo tarpu pensijų reformai G. Nausėda rašo 6, M. Dubnikovas – 5-6.

Tačiau abu ekspertai prideda, kad visgi būdami prezidento vietoje pasirašytų po priimtais teisės aktais.

„Kadangi padarytas didelis įdirbis ir nuo prezidentės priklauso, ar pavėluos susipažinti ir pasirašyti ir visas reikalas nusikels dar į kitus metus, tai manau, kad reikėtų pasirašyti“, – sako G. Nausėda.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas