G. Nausėda: žmonės balsavo ne prieš VAE, o prieš politikus (3)

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Justas Gavėnas / ekt.lt

2012-11-14 09:47

Interviu su SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.

Justas Gavėnas, EKT: Viešojoje erdvėje šiuo metu vyrauja dvi priešingos nuomonės, susijusios su ekonomikos vystymosi perspektyvomis. Vieni teigia, kad turime ruoštis antrajai recesijos bangai, tuo tarpu kiti neįžvelgia ekonomikos lėtėjimo požymių. Kaip Jūs vertinate artimiausių kelerių metų ekonomikos vystymosi perspektyvas?

Gitanas Nausėda: Kad ir kaip bebūtų paradoksalu – mes turėsime tik ribotos įtakos savo pačių raidos scenarijui. Žinoma, čia nekalbu apie kažkokias grubias vidaus ekonominės politikos klaidas, kurios pablogintų situaciją lygioje vietoje. Turiu omenyje mūsų priklausomybę nuo tarptautinės ekonomikos situacijos ir didžiulį jos neapibrėžtumą. Nors dažnai samprotaujama, kad Graikijos išstojimui iš euro zonos jau yra pasirengta, šiai pranašystei išsipildžius, regionas išgyventų skausmingą "precedento“ krizę, t. y. prasidėtų spekuliacijos, kas bus antrasis nelaimėlis, ar išsilaikys euras ir t. t. Tokiu atveju tarpbankinė rinka vėl užspringtų kaip 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje po „Lehman Brothers” bankroto , investicijų procesas sustotų, namų ūkiai keistų savo elgesio preferencijas ir ribotų vartojimą. Normaliuoju išorės scenarijumi Lietuva gali tikėtis išsaugoti panašų kaip šiais metais BVP augimą – ne įspūdingą, tačiau įgalinantį pamažu mažinti nedarbo lygį ir didinti vartojimą.

Ar sutinkate su teiginiu, kad Lietuvos ekonomikos garvežys yra eksportas?

 Pirmiausia nesutinku su tvirtinančiais, kad jei jau eksportas yra mažesnis už importą, t. y. grynasis eksportas yra neigiamas, kalbėti apie eksporto indėlį į BVP yra beprasmiška. Jeigu eksportas nedidėtų, mes turėtume kur kas didesnį užsienio prekybos deficitą ir atitinkamai lėtesnę ekonomikos plėtrą. Be to, patirtis rodo, kad eksportas palaiko mūsų ekonomikos gyvybingumą sudėtingiausiais laikotarpiais, kuomet vidaus paklausa dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra silpna arba pradeda mažėti. Išimtis būtų tik 2009 m., kada abu BVP elementai nesustabdomai dardėjo nuokalnėn, tačiau įvertinus tuometinį makroekonominį kontekstą, kitko ir nebuvo galima tikėtis.

Štai ir šiais metais – eksportas yra viena iš sričių, kurioje galime išvardinti ne vieną sėkmės istoriją ir iliustruoti ją ne vienos - dviejų, o keliasdešimties ir net šimtų įmonių pavyzdžiais. Tegu byloja statistika – 2012 m. sausio - rugsėjo mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, mašinų ir įrengimų eksportas išaugo 26,1 proc., baldų – 21,4 proc., maisto ir žemės ūkio produktų – 20,4 proc., metalų – 13,5 proc., plastikų ir gumos gaminių – 12,0 proc., chemijos produktų – 7,5 proc. Susitraukė (12,3 proc.) tik transporto priemonių eksportas – tikrai ne ta kategorija, kuria Lietuva turėtų grįsti savo konkurencingumą per artimiausius 10 - 15 metų.

Koks euro zonos ir euro vystymosi scenarijus labiausiai tikėtinas? Tarptautinė reitingų agentūra "Standard & Poor's" sumažino Ispanijos skolinimosi reitingą, Graikijos situacija taip pat nekelia didelio pasitikėjimo...

Kaip ir anksčiau, taip ir dabar manau, kad Graikijai bus labai sunku atstatyti savo gebėjimą konkuruoti pasaulinėje rinkoje išliekant euro zonos nare. Valstybės skolos ir biudžeto deficito klausimas yra labai svarbus, bet ne vienintelis. Bendros valiutos zonoje lemiamos reikšmės įgyja ir infliacijos skirtumai atskirose euro zonos valstybėse. Nuolat spartesniu kainų kilimu pasižyminčios šalys ilgainiui praranda savo konkurencingumą, lėtėja jų ekonomikos plėtra, o tai savo ruožtu apnuogina ir fiskalines problemas. Žinoma, Lietuvos pavyzdys atskleidė, kad galima atstatyti konkurencingumą vidinės devalvacijos, t. y. nominalių atlyginimų ir kainų mažinimo, būdu, tačiau kol kas nematau Graikijos visuomenės ryžto ir noro prisiimti skausmingą pajamų karpymą. Ispanijos padėtis yra kiek geresnė, tačiau nerimą kelia prasta savivaldybių ir atskirų regionų finansų būklė, kurią centrinė valdžia valdo tik iš dalies.

Apibendrinčiau – politiniu ir ekonominiu požiūriu euro zonai kaip visumai būtų mažiau galvos skausmo, jei probleminės šalys, pirmiausia Graikija, nepasitrauktų iš šios sąjungos. Kita vertus, jų gyvenimas mažiausiai keletą metų, o gal net ir dešimtmetį bus labai nesaldus. Atrodo, šiuo metu visi scenarijai Graikijai yra itin skausmingi. Puikus pavyzdys mums - kiek gali tekti iškentėti, jeigu ilgą laiką nenustatoma ligos diagnozė ir nepradedama su ja kovoti.

Istoriškai prisijungimas prie euro zonos Lietuvai buvo vienas iš strateginių tikslų, tačiau pastaruoju metu kalbos apie euro įsivedimą pritilo. Ar Jūs manote, kad Lietuvai įsivesti eurą yra naudinga?

Euro įvedimas ir turėtų likti strateginiu Lietuvos tikslu. Valiutos konvertavimo išlaidų taupymas, mažesnės palūkanų normos, išnykusios baimės dėl galima lito devalvavimo – tai yra apčiuopiami privalumai, kurių ignoruoti nevalia. Praradimai yra veikiau neekonominio pobūdžio – tai nacionalinės valiutos simbolikos atsisakymas. Realių ekonominių praradimų nėra, kadangi, skirtingai nei Lenkija ar kitos lankstų valiutos kursą turinčios šalys, mes neaukojame pinigų politikos savarankiškumo, kadangi jo jau 18 metų (nuo 1994 m., kuomet buvo įvesta valiutų valdyba) nebeturime. Suprantu, kad ne itin drąsu stoti į sąjungą, kuri išgyvena ne pačius geriausius laikus. Svarbu atsakyti į klausimą, ar tie sunkumai lems euro zonos žlugimą ar apsivalymą ir geresnį principinių žaidimo taisyklių supratimą. Aš manau, kad realesnis antrasis scenarijus.

Lietuvai reikia atlikti savo "namų darbus“ – įgyvendinti visus nustatytus Mastrichto kriterijus. Jų naudinga laikytis net ir euro nesiekiant, o tiesiog dėl šalies finansinės sveikatos. 2014 m. kaip galimą euro įvedimo datą veikiausiai jau praradome, reikėtų stengtis pasirengti 2015 m. arba vėliausiai 2016 m. Jeigu Latvija įsives eurą 2014 m., kiekvieni papildomi metai, kuomet Lietuva bus vienintelė Baltijos šalis be euro, veiks ne mūsų naudai ir turės neigiamos įtakos užsienio investicijų pritraukimui.

Kokios Lietuvos ekonomikos vystymosi perspektyvos?

Manau, kad artimiausioje ateityje grįsime savo ekonomikos plėtrą daugiausia eksportu. Artimiausias pusmetis bus itin nepalakus vidaus rinkai – namų ūkius slėgs šildymo sezonui būdingos išlaidos, dėl sezoninių priežasčių stabtelės nedarbo lygio mažėjimas. Labai svarbu, kad valdžios pasikeitimas nekeltų papildomo neapibrėžtumo mokesčių, socialinės, darbo rinkos politikos srityje, nes priešingu atveju tikėtis investicijų atsigavimo būtų tiesiog neįmanoma.

Viliuosi, kad nauja valdančioji koalicija netrukus įrodys verslui, žmonėms ir finansų rinkoms, jog griežtos fiskalinės politikos bus laikomasi ir toliau. Mažesnis nei 3 proc. BVP fiskalinis deficitas yra ne šiaip koks nors sportinis įnoris, o būdas sumažinti didžiules šalies skolos aptarnavimo išlaidas. Be to, esant pernelyg dideliam valstybės skolinimosi „apetitui“, ribota finansinė antklodė tempiama į save ir nusekinamas privačių investicijų formavimosi šaltinis. Jeigu euro zonos skolų krizė toliau negilės, o Lietuvos ekonominė politika bus grindžiama atsakomybės ir tęstinumo principais, realu tikėtis 3 - 4 proc. BVP metinio augimo per artimiausius keletą metų.

2012 m. spalio 8 d. naujienų portale "Delfi“ buvo išpublikuotas ekonomisto Ž. Maurico straipsnis "Ar įmanoma padaryti taip, kad gyventojai patys norėtų mokėti mokesčius?“, kuriame pateikiamos netradicinės užsienio šalių iniciatyvos mokesčių surinkimo srityje. Kuriose 2 – 3 srityse, Jūsų manymu, galima būtų atlikti ekonominį eksperimentą, susijusį su mokesčių surinkimu Lietuvoje?

Straipsnio puslapiai:

- Justas Gavėnas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas