G. Sorosas: kelias iš depresijos

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Project-syndicate.org

2011-10-04 14:51

Finansų rinkos veda pasaulį link dar vienos Didžiosios depresijos, kuri atneš nesuskaičiuojamų politinių pasekmių. Valdžios atstovai, ypatingai Europoje, prarado situacijos kontrolę. Jiems reikia susigrąžinti šią kontrolę ir tai jie turi padaryti dabar.

Tam reikia žengti drąsius žingsnius. Pirma, euro zonos vyriausybės turi iš esmės susitarti dėl sutarties, kuri sukurtų bendrą euro zonos iždą. Tuo tarpu didieji bankai turi pasiduoti Europos centrinio banko (ECB) kontrolei, mainais už laikinas garantijas ir ilgalaikę rekapitalizaciją. Trečia, ECB įgalintų tokias valstybes kaip Ispanija ir Italija laikinai padengti savo skolą žemomis kainomis.

Šie žingsniai nuramintų rinkas ir suteiktų Europai laiko sukurti ekonomikos augimo strategiją, be kurios skolos problemos negali būti išspręstos. Tiesą sakant, šios strategijos kūrimo svarba negali būti perdėta, kadangi skolos našta (skolos dalis nuo metinio BVP) auga ir mažėja priklausomai nuo ekonomikos augimo tempų.

Kadangi euro zonos sutartis, sukurianti bendrą iždą, nebus priimta labai greitai, tad per šį laiko tarpą valstybės narės turi kreiptis į jau egzistuojančią finansų valdžią, t.y. ECB, kad ši užpildytų atsiradusį vakuumą. Šiuo metu bendro iždo užuomazga – Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) – yra vienintelis finansavimo šaltinis, o kaip yra išleidžiamos jame esančios lėšos priklauso nuo valstybių narių. Norint, kad EFSF veiktų kartu su ECB, reiktų sukurti naują tarpvyriausybinę instituciją, kuriai turės pritarti Vokietijos Bundestagas ir greičiausiai kitų euro zonos valstybių parlamentai.

Neatidėliotina užduotis yra sukurti reikalingas apsaugos priemones, kurios apsaugotų nuo galimo Graikijos bankroto pasekmių išplitimo. Apsaugoti būtina dvi pažeidžiamas grupes – bankus ir tokių šalių kaip Italija ir Ispanija vyriausybių vertybinius popierius.

Norint įvykdyti šias tarpusavyje susijusias užduotis, EFSF turėtų pirmiausiai būti panaudotas skirti bankams garantijas bei padėti jiems rekapitalizuotis. Sistemiškai svarbūs bankai turės laikytis ECB nustatytų instrukcijų tol, kol galios suteiktos garantijos. Tai daryti atsisakiusiems bankams garantijos nebus suteikiamos. Tačiau su tuo turėtų sutikti pakankama dalis bankų, kad ECB turėtų reikiamą kritinę masę.

ECB tuomet nurodytų bankams išlaikyti savo kreditavimo gaires ir paskolų portfelius, o tuo pat metu atidžiai stebėti pavojus savo sąskaitos balansams. Šie susitarimai sustabdytų intensyvų skolinimosi mažinimą, kuris yra pagrindinė krizės priežastis. Užbaigus rekapitalizaciją būtų panaikintos skolinimosi iniciatyvos, o tuomet panaikintos ir visapusiškos garantijos.

Norint sumažinti spaudimą tokių šalių kaip Italija vyriausybės obligacijoms, ECB turėtų sumažinti savo nuolaidos procentą. Tai paskatintų suinteresuotas valstybes visiškai finansuoti save išleidžiant iždo vekselius, ir kartu paskatintų bankus juos įsigyti. Bankai galėtų perdiskontuoti šiuos vekselius su ECB, tačiau jie to nedarytų tol, kol iš vekselių uždirbtų daugiau nei iš grynųjų pinigų.

Straipsnio puslapiai:

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas