Geriau jau Kipras ar Slovėnija


Bendrovės nuotr.

Rokas Bancevičius / Ekonomika.lt

2013-04-04 15:07

Paryžiaus mados savaitė, kuri baigėsi kovo 6 d., užbaigė keturių pagrindinių pasaulio stiliaus renginių karuselę ir nubrėžė aprangos tendencijas šių metų rudeniui ir žiemai. Beveik tuo pačiu metu kulminaciją pasiekusi Kipro bankinio sektoriaus krizė ėmė diktuoti naują madą finansų rinkose. Visi puolė analizuoti Rusijos indėlininkų nuostolius, bei ieškoti nedidelių šalių su bankinio sektoriaus problemomis, kurios turėtų būti „kitos eilėje“. Tačiau kartais ieškodami adatos šieno kupetoje nepastebime rūkstančių dūmų daržinėje.

Pirmiausia kliuvo Slovėnijai. Faktas, kad keli didžiausi Slovėnijos bankai (beje valstybiniai) turi problemų su neveiksniomis paskolomis yra senai žinomas, tačiau Kipro polemika vis tiek išprovokavo Slovėnijos ilgo laikotarpio obligacijų pajamingumų kilimą, kas nestebina turint omenyje mažą šių instrumentų likvidumą ir jautrumą neigiamoms naujienoms. Visgi po Kipro įvykių Slovėnijos obligacijų pajamingumai nepakilo į tokias aukštumas, kurias jie buvo pasiekę praėjusią vasarą, kai šalies parlamentas nenorėjo pritarti taupymo priemonėms. Tai, kad Slovėnijos bankų sektoriaus problemos yra žymiai mažesnės už tas, kurias turėjo įveikti Kipras, jau buvo ne kartą aprašyta, o pastarųjų dienų Slovėnijos obligacijų pajamingumų mažėjimas tik patvirtina faktą, kad, ko gero, išgąsčio buvo per daug. Kai kurie gana gerai pasaulyje žinomi analitiniai centrai taip persistengė su mažų pažeidžiamų šalių paieška, kad pradėjo paišyti juodą scenarijų ir mūsų kaimynei Estijai.

Po to kliuvo Rusijos įmonėms, saloje laikiusioms indėlius, ir pačiai Rusijai (esą Kipro įvykiai suduos rimtą smūgį šalies ūkiui). Visgi mūsų kaimynės finansinė padėtis yra pakankamai tvirta, kad sugertų tokį šoką, o štai Ukrainos įmonėms problemos Viduržemio jūros saloje gali sukelti rimtą galvos skausmą. Jos ten laikė palyginti nedaug – keletą milijardų dolerių – indėlių, tačiau dėl mokestinių priežasčių nemaža dalis atsiskaitymų vyksta per Kiprą. Be to, Ukraina turi rimtų problemų su užsienio valiutos rezervais. Neigiamas šalies einamosios sąskaitos balansas ir fiksuotas grivinos kursas centriniam bankui paliko nedaug valiutos atsargų – jų neužtektų padengti nė trijų mėnesių šalies importo. Prie to pridėjus tikėtiną neigiamą (-0,5 proc.) ūkio augimą šiemet, milžinišką užsienio skolos refinansavimo poreikį (maždaug 40 proc. nuo BVP per ateinančius 12 mėnesių) ir nesutarimus su TVF, atsiskaitymų trukdžiai gali būti rimtesnių problemų pradžia. Ukrainai Kipro bankrotas gali būti skausmingesnis nei Rusijai.

Tačiau ko ne svarbiausias iššūkis šiuo metu yra rinkimai Italijoje, kurie absoliučiai nesusiję su Kipru, bet apie kurios visi tarsi pamiršo. Italija vis dar neturi vyriausybės, o Kipro problemoms po truputį tolstant būtent šis faktas taps rimčiausiu baimės šaltiniu. Italija negali vystytis ir eiti reformų keliu neturėdama vyriausybės. Euro zona yra sunkiai įsivaizduojama be Italijos. Vieningos valiutos sąjungos skeldėjimas reikštų tolesnę ekonominę stagnaciją dėl neapibrėžtumo, kuris stabdytų investicijas ir vartojimą. Lietuvai tai reikštų eksporto problemas ir lėtą ūkio augimą. Geriau jau rinkos toliau koncentruotųsi į Kiprą ar Slovėniją...

Rokas Bancevičius Vyresnysis DNB banko analitikas, Ekonominių tyrimų padalinys

- Rokas Bancevičius

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas