Geriau šaltkalvis negu teisininkas

(Puslapis 1 iš 2)


Tomo Lukšio (Fotodiena) nuotr.

Vitalija Jalianiauskienė / Panevėžio balsas

2011-03-30 10:37

Darbo rinkos barometras negailestingas kadaise paklausių profesijų atstovams. Tarp mažas įsidarbinimo galimybes turinčiųjų šiemet ne tik mokytojai, bet ir ekonomistai, teisininkai, inžinieriai.

Darbo biržoje prie tarpininkų kabinetų durų mindžikuojantiems bedarbiams geriau nepasakoti apie naujausias aktyvėjančios darbo rinkos tendencijas – mažėjantį nedarbo procentą, didėjančias galimybes įsidarbinti.

Priima kaip įžeidimą

Vidutinio amžiaus panevėžietė Irena, išgirdusi vis dažniau išsakomą nuomonę, jog dabar iš tikrųjų norintys dirbti bedarbiai beveik visada įdarbinami, priėmė tai kaip asmeninį įžeidimą. Trečius metus Darbo biržos slenkstį minanti pradinių klasių mokytojos specialybę turinti moteris sako nė karto darbo pasiūlymo negavusi.

„Dabar jau sutikčiau dirbti ir kitokį darbą, kokį tik pasiūlytų, – net siuvėja“, – prisipažino ilgų nedarbo metų sunkiai slegiama panevėžietė. Greta jos laukianti jaunesnė, jokios profesijos neturinti moteris supyko dar labiau ir pareiškė, jog apie nenorinčius dirbti bedarbius gali kalbėti tik tie, kurie patys tame kailyje nelindėjo, – ji pati kad ir šiandien pasirengusi eiti dirbti bet kur.

Barometras matuoja

Tačiau siuvėjų darbo vietų, anksčiau baugindavusių daugelį bedarbių moterų dėl sunkaus triūso ir mažos algos, beveik neliko. Ir siuvėjų darbdaviai ieško tik profesionalių – įsigijusių šią specialybę arba turinčių siuvimo patirties.

„Dabar tokių darbo vietų, kurios anksčiau nuolat būdavo siūlomos, o žmonės nenorėdavo dirbti, pavyzdžiui, siuvėjų, prekybos centrų darbuotojų, laisvų beveik nebėra. Šiuo metu dažniausia nedarbo priežastis yra ne specialybė, o pats žmogus“, – teigia Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė. Pasak pavaduotojos, daugėjant darbo vietų, pasirodys dar akivaizdžiau, jog įsidarbinimo galimybes lemia nebe darbo vieta, o bedarbio požiūris.

Darbo išteklių skyriaus vedėja Jurgita Grigalionienė gali pateikti teorinį įsidarbinimo galimybių Panevėžio apskrityje barometrą šiems metams. Nuo praėjusių metų spalio mėnesio buvo apklausiami visų sričių panevėžiečiai darbdaviai. Aiškintasi situacija pramonės, statybos, aptarnavimo, prekybos, švietimo, medicinos ir kituose sektoriuose.

Atsižvelgiant į daugiau kaip šimto darbdavių atsakymus, bedarbių specialybes, darbo pasiūlą ir paklausą ir sudaromi tokie barometrai.

Į juos žvelgti ypač rekomenduojama abiturientams, besirengiantiems žengti svarbų žingsnį – rinktis profesiją. Šių metų barometras parodys, kad labai menkos galimybės įsidarbinti tiems žmonėms, kurie įsigijo pradinių klasių, kūno kultūros, dailės, muzikos mokytojo, administratoriaus, ekonomisto, kineziterapeuto, net teisininko ir kitas profesijas.

Geriausiai šiemet turėtų sektis gydytojams, šaltkalviams, mėsininkams, elektrotechnikams ir pardavimo vadybininkams.

Straipsnio puslapiai:

- Vitalija Jalianiauskienė

Panevėžio balsas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas