„Google“ mokslininkas: žmonės pervertina reklamos efektą

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Greta Jankaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-07-16 13:32

„Google“ mokslininkas Davidas Reiley ragina ekonomikoje naudoti neįprastą metodą – eksperimentus. Taip jis sulaužė nusistovėjusius stereotipus reklamos versle.

Ekonomikoje mokslininkai yra įpratę daryti tyrimus, paremtus stebėjimu. Tačiau vis populiarėja vadinamieji lauko tyrimai, arba eksperimentai, kai mokslininkai patys sukuria situaciją ir taip gauna sau reikalingų duomenų. Kodėl toks neįprastas būdas plinta tarp ekonomistų?

Ekonomikos mokslas dažnai ieško priežastinių ryšių. Keliamas klausimas, ar vienas veiksmas lemia kitą. Tačiau duomenis surenkame stebėdami tegalime pasakyti, jog vienas veiksmas yra susijęs su kitu. Lieka neaišku, kas ką lemia. Kai darai eksperimentą, žinai, kad rezultatą nulemia kažkoks veiksmas.

Pavyzdžiui, aš turiu draugų, kurie mažmeninės prekybos kompanijai pasiūlė atlikti eksperimentą, galintį parodyti reklamos efektyvumą. Bendrovė atsakė, kad jau žino atsakymą į šį klausimą. Ji padarė tiesinės regresijos statistinę analizę ir nustatė, kad kuo daugiau išleidi pinigų reklamai, tuo daugiau pavyksta parduoti.

Mano draugai paklausė, kuriuo metu ir kodėl įmonė išleidžia daugiau pinigų reklamai. Įmonės atstovai susimąstė. Teko pripažinti, kad daugiau pinigų reklamai išleidžia gruodžio mėnesį. Taigi didesnį pardavimą lėmė ne vien didesnės išlaidos reklamai, bet ir Kalėdų sezonas. Vadinasi, norint sužinoti tik reklamos poveikį, reikia jį atskirti nuo visų kitų galimų veiksnių.

Kitas pavyzdys – aukštasis išsilavinimas. Pažiūrėję į surinktą statistiką matome, kad aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys uždirba daugiau. Tačiau galbūt universitetus baigia tik tie, kurie iš prigimties yra gabesni.

Jei nori priartėti prie teisingo atsakymo, atlik eksperimentą: paimk kontrolinę tūkstančio žmonių grupę ir dalį jų atsitiktine tvarka išsiųsk į universitetus, o kitos dalies – ne. Tada iš tiesų suprasi priežastinius ryšius.

Tačiau toks eksperimentas labai sudėtingas ir apskritai vargu ar įmanomas. Stebėti ir rinkti esamus duomenis atrodo paprasčiau, o surinkti jų galima gausesnį kiekį...

Žinoma, stebėti yra lengviau. Jei atlieki eksperimentą, reikia pačiam sugeneruoti duomenis. Be to, tyrėjui pačiam daryti eksperimentą dažnai yra sunku. Kai buvau aukštojoje mokykloje, aš pats vykdžiau eksperimentus. Bet kai dirbi su įmone, reikia ją įtikinti, kad tokių eksperimentų reikia.

Be to, kartais būtina būti labai kūrybiškam, kad sugalvotum tinkamą tyrimą. Anksčiau mokslininkams nepavykdavo sugalvoti, kaip atlikti išsilavinimo, reklamos ar algų eksperimentus. Bet pamažu sugebėjome rasti išeitį, kaip sukurti elgsenos grupes, kurios yra atsietos viena nuo kitos ir nuo nepageidaujamų veiksnių.

Jūs pats pasirinkote daryti eksperimentą, kuris padėtų atsakyti į klausimą, kaip reklama paveikia pardavimą. Kokie to eksperimento rezultatai ir kaip jie skiriasi nuo kitų įprastų tyrimų?

Straipsnio puslapiai:

- Greta Jankaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas