Griaunamas legendinis „Žalgirio“ stadionas: išdygs viešbutis ir verslo centras

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Žalgirio stadionas

tv3.lt

2016-07-08 09:04

Dar vakar „Žalgirio“ stadione skambėjo „G&G Sindikato“ dainos ir Lietuvos himnas. Visgi tai buvo tik simbolinis atsisveikinimas su šiuo ilgą istoriją saugojusiu stadionu. Šiandien teritorijoje matyti tik traktoriai. Sklypas ruošiamas naujam viešbučiui.

Stadionas buvo pradėtas statyti po II pasaulinio karo vokiečių belaisvių ir galiausiai pastatytas 1948 m. Iš pradžių stadionas buvo vadinamas „Dinamo”, vėliau – „Spartako“ vardu. Stadiono talpino iki 15 030 žiūrovų.

1985 – 1987 metais Lietuvos futbolas ir stadionas buvo aukštumose. Tribūnos būdavo pilnos, ne visiems pavykdavo gauti bilietus pasižiūrėti rungtynes. Tuo laikotarpiu susikūrė ir „Žalgirio“ fanų grupuotė, kurios nariai pradėjo rinktis pietų ketvirtajame stadiono sektoriuje. „Pietų IV“ galiausiai virto ne tik stadiono sektoriumi, bet ir fanų grupės pavadinimu.

Peticijoje už stadiono išsaugojimą rašoma, kad Vilniaus „Žalgirio“ stadionas buvo it nepriklausomybės šauklys, o dauguma patriotinių judėjimų vienaip ar kitaip persipindavo su futbolu. Čia prasidėjo „dainuojamoji revoliucija“, padėjusi Lietuvai atgauti nepriklausomybę. Čia buvo organizuojamos ne tik varžybos, bet ir dainų šventės.

Visgi Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tribūnos pradėjo tuštėti. Nepriklausomybės laikais „Žalgirio“ stadione žaidė Lietuvos vyrų futbolo rinktinė. Paskutinės rungtynės vyko tarp Lietuvos ir Ispanijos 2004 m. spalio 13 dieną. Rungtynės sukėlė didelį ažiotažą. Nors įvarčio nepelnė nei viena komanda, ispanai pašiepė prastą stadiono būklę, žaidimui nepritaikytą veją.

Parduota Ūkio banko investicinei grupei

2004 metais Vilniaus koncertų ir sporto rūmus ir 15 ha teritoriją aplink juos įsigijo Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Tikslai buvo gražūs. Buvo siekiama pastatyti prabangius biurus, viešbučius ir modernų futbolo stadioną talpinantį daugiau nei 20 tūkst. žmonių.

Dėl investicijų galimybių tuomet tarėsi buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, „Hanner” valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas. Buvo tikimasi, kad prie projekto prisidės ir Vyriausybė, nes stadionas būtų naudotas ir kultūriniams renginiams.

Vis dėlto nacionalinio stadiono vardo „Žalgirio“ stadionas negavo, Europos Sąjungos fondo parama nesuteikta, o visas dėmesys perteiktas Šeškinės stadionui. Pastarojo vis dar matyti tik griuvėsiai prie „Akropolio“.

Su stadiono idėja atsisveikinta

Bankrutavus „Ūkio bankui“, turtą perėmė „Šiaulių bankas“. Iš viso tai buvo apie 8 hektarų teritorija. 2014 metais buvo paskelbtas konkursas norintiems įsigyti šią teritoriją. Tuomet rašyta, kad vietoj planų statyti stadioną ir komercinius pastatus, sklypo paskirtis yra pakeista. Tačiau nors stadiono statyba ir nebebuvo numatyta, sklypas buvo išlikęs komercinis ir naujasis jo savininkas vis dar būtų galėjęs atgaivinti stadiono idėją.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas