Griūvanti melioracija sugeria žemdirbio prakaitą

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Antanas Staponkus / Šiaulių kraštas

2010-11-17 07:05

Prieš 20-60 metų įrengtos šlapių žemių sausinimo sistemos viena po kitos išeina iš rikiuotės. Valstybė deklaruoja, jog žemė — jos turtas, bet į jos būklę numoja ranka. Ūkininkai, murkdydamiesi šlapiose dirvose savo nauja technika, iš savo darbo negauna laukiamos naudos.

Ūkininkų galvos skausmas

Apskrities rajonuose iš viso yra 453 tūkstančiai hektarų drenažu sausinamų žemės ūkio naudmenų. Nors melioracijos specialistai tvirtina, jog drenažo tarnavimo laikas — apie 40 metų, Valstybinis žemėtvarkos institutas pagal sunkiai suvokiamą metodiką yra nustatęs, jog drenažo sistemų susidėvėjimas mūsų regiono rajonuose tėra vidutiniškai dar tik 50,2 procento (Akmenės, Joniškio rajonuose — po 57 procentus). Kitaip tariant, 363 milijonų litų balansinės vertės sistemos jau prarastos.

Neapsikęsdama žemdirbių aimanų ir priekaištų dėl nebeveikiančių drenažo sistemų, Vyriausybė prieš trejetą metų priėmė saliamonišką sprendimą: drenažo sistemos, kurių vandens rinktuvai yra mažiau nei 12,5 centimetrų skersmens, yra žemės savininkų nuosavybė.

Šiuo mostu valstybė atsikratė atsakomybės, skaičiuojant Šiaulių regiono masteliu, už 73 procentus šlapių žemių. Melioracijos įrenginių būklė šiuose plotuose virto vien žemdirbių galvos skausmu.

Valstybė nesusitvarko su savo drenažu

Net ir atsikračiusi trijų ketvirtadalių drenuotų žemių, valstybė nepajėgia užtikrinti kad veiktų savasis drenažas. Šiemet dėl defektų valstybei priklausančiose sistemose regiono rajonų Žemės ūkio skyriai turi pustrečio šimto prašymų melioracijos sistemoms remontuoti.

Ypač daug tokių prašymų yra Joniškio, Pakruojo, Akmenės rajonuose. Kai kuriuose naujų prašymų neskubama registruoti, nes gausu per kelerius metus susikaupusių ankstesnių prašymų. Šiemet valstybės lėšomis visoje apskrityje pavyko kiek paremontuoti drenažą tik 74 ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms.

Savivaldybės funkcijoms žemės ūkyje finansuoti lėšų kasmet skiriama vis mažiau. Pernai melioracijos reikalams rajonų savivaldybės panaudojo iš viso 5,8 milijono litų, iš jų drenažui remontuoti ir rekonstruoti — 4,2 milijono. Šių metu bendras lėšų melioracijai biudžetas visuose šešiuose mūsų krašto rajonuose — vos 4,1 milijono litų.

Šiemet gautos savivaldybių lėšos tesudaro vos 9 litus vienam sausinamos žemės hektarui. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vieno hektaro smulkiems drenažo gedimams šalinti šiemet išleidžiama vidutiniškai 1— 2 tūkstančiai litų, drenažui rekonstruoti — po 7-15 tūkstančių.

„Melioracijai skirtos lėšos skirstomos pagal rajonų drenuotų žemių plotus. Šiaulių rajone yra 28 tvenkiniai, priskiriami pavojingiems hidrotechnikos įrenginiams, kurių pylimai reikalauja neatidėliotinų darbų. Reikia prižiūrėti stambius magistralinius griovius, tiltus, atstatyti bei remontuoti pralaidas. Drenažo gedimams šalinti telieka dar mažiau. Visa laimė, kad, prasidėjus žemės reformai, gaudavome po 3-4 milijonus litų metams. Daugeliui žemės savininkų, kurie atkakliai varstė kabinetų duris, tada nemažai ir neblogai drenažo sutvarkėme“, — sako Šiaulių rajono Savivaldybės Melioracijos poskyrio vadovas Saulius Darginavičius.

Straipsnio puslapiai:

- Antanas Staponkus

Šiaulių kraštas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas