H. Bjorckas: klientų lojalumą skatina nauda

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-09-20 13:58

Oro bendrovės SAS „EuroBonus“ partnerių programos vadovas Henrikas Bjorckas sako, kad klientai yra skirtingi: vieni nori didelių prizų, o kitiems užtenka smulkių dovanėlių. Kaip sėkmingai skatinti vartotojų lojalumą, jis pasakoja „Ekonomika.lt“ skaitytojams.

SAS lojalumo programa veikia jau dvidešimtmetį. Kaip manote, kas lemia jos sėkmę?

Programoje „EuroBonus“ dalyvauja tiek žemo įsitraukimo lygio produktai, tokie kaip maisto prekės ar degalai, tiek aukšto įsitraukimo lygio produktai ir paslaugos, pavyzdžiui, kelionės. Šiems dalykams paprastai ir išleidžiami sukaupti taškai. Būtent tai padėjo mums sukurti programą, patrauklią ir jos nariams, ir partneriams.

Per 20 metų programos „EuroBonus“ narių skaičius išaugo iki 2,9 mln., o partnerių – per šimtą. Visus šiuos metus programa yra priemonė, padedanti SAS išsaugoti glaudžius santykius su savo klientais. Partneriai gali pasiekti didelę jų grupę, o tai padaryti kitais kanalais būtų sunku. Be to, programoje kaupiami taškai skatina klientų lojalumą jų prekių ženklui.

Kas labiausiai skatina klientų lojalumą?

Nauda. Svarbu, kad ji būtų suteikiama visiems programos dalyviams. Tai reiškia, kad visi jie turi gauti patrauklų ir nesunkiai pasiekiamą atlygį, o partneriai – daugiau lojalių klientų, kurie išleis daugiau pinigų. Didžiausia klaida – pamiršti apie kurio nors iš dalyvių poreikius.

Atlygis turi būti patrauklus, kad klientas jo norėtų ir siektų. Taip pat jis turi būti pasiekiamas, tačiau gaunamas ne iš karto, išskyrus nebent specialius pasiūlymus ar nemokamus žurnalus.

Taip pat nereikia pamiršti, kad klientų esama skirtingų – vieni siekia didelių prizų, kiti nori mažų dovanų.

Ar lojalumo skatinimo įrankiai keičiasi? Kokios yra naujausios tendencijos?

Koalicijos tarp skirtingų rinkos dalyvių, tokių kaip degalų pardavėjai, maisto prekių mažmenininkai ir oro bendrovės, – pastaruoju metu labiausiai pastebima lojalumo programų sprendimų tendencija. Taip paprasčiau vartotojui, kuriam užtenka turėti vieną kortelę, o naudą jis gauna greičiau ir patrauklesnę. Ši tendencija prasidėjo Šiaurės Amerikoje ir Australijoje, kur, pavyzdžiui, „Air Canada“ ar „Qantas“ lojalumo programos yra vertingesnės už pačias oro bendroves. Tokias idėjas mes taip pat svarstome.

Jungtinės lojalumo programos paprastesnės jų nariams, kurie vienoje kortelėje gali kaupti taškus ir gauti naudos, o tokių programų partneriai įgyja prieigą prie didesnės ir patrauklesnės klientų duomenų bazės.

Kita tendencija – su klientais bendraujama asmeniškiau ir dinamiškiau. Žmonės gauna begales elektroninių laiškų, pasiūlymų, todėl bet kokia komunikacija turi būti aktuali tam konkrečiam asmeniui. Pavyzdžiui, programoje „EuroBonus“ mes gerai pažįstame kiekvieną jos narį, nes turime informacijos, kurią gauname iš įvairių programos partnerių. Mes žinome, kas jie tokie, ką veikia ir ko nori, tad galime pateikti būtent jiems skirtų specialių pasiūlymų, kuriuos jie daug labiau vertins.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas