Į darbuotojų paieškas – su žiburiu (2)

(Puslapis 2 iš 3)

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2014-09-01 10:09

„Darbdaviai rengia bendras programas, kad būtų paruošti būsimi specialistai“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo departamento direktorė. Pasak jos, problemą galima spręsti ir didesnį dėmesį skiriant darbuotojų perkvalifikavimui.

„Dalis perkvalifikavimo yra ir įmonių atsakomybė, – teigė D. Baškytė. – Įmonės nevengia tai ir apmokėti, prisiimdamos visą riziką dėl darbuotojo patikimumo.“

Ekonomistas N. Mačiulis dar pastebi, kad Lietuvoje studijos pernelyg užtęstos.

„Universitetai finansavimą studijoms gauna priklausomai nuo to, kiek laiko studentas studijuoja, – kodėl užtęstos studijos yra problema, aiškino „Swedbank“ vyr. ekonomistas. – Tai aiški motyvacija daryti ištęstas studijų programas.“ Jis atkreipia dėmesį, kad, pvz., Bolonijos procesas seniai iškėlė tikslą sutrumpinti studijas iki 3 metų.

Paradoksaliai didelis nedarbas

Lietuvoje šiuo metu nedarbo lygis siekia apie 12 proc. Remiantis N. Mačiulio prognozėmis, bedarbių skaičius kitais metais vis dar viršys 100 tūkst. Vis dėlto beveik pusė šių bedarbių – ilgalaikiai, t. y. neturintys darbo daugiau nei metus. Jau minėjome priežastis, kodėl bedarbiai gali neužpildyti laisvų darbo vietų. Tačiau problema neapsiriboja tik demografinėmis problemomis ar nesubalansuota švietimo sistema. Nemaža bedarbių dalis yra labiau linkę mėgautis pašalpomis, užuot ėję į darbą ir mokėję mokesčius valstybei.

„Kai kuriems bedarbiams neapsimoka eiti į darbą, – aiškino A. Izgorodinas. – Pašalpų dydis nėra labai aukštas, tačiau jas susumavus įmanoma kaip nors pragyventi.“ Jam pritarė ir D. Baškytė.

„Susiradęs darbą jau buvęs bedarbis netenka šildymo kompensacijų ir panašiai“, – apie motyvacijos dirbti slopintojus kalbėjo Verslo socialinės politikos ir teisės departamento direktorė.

N. Mačiulis taip pat pastebi, kad neretai bedarbiai gyvena tuose miestuose, kur nėra naujų darbo vietų.

„Jie nenori kraustytis į kitus rajonus“, – apie darbo vietų regionuose trūkumą kalbėjo „Swedbank“ vyr. ekonomistas. Taip pat, pasak jo, pasitaiko atvejų, kai bedarbių motyvacija nedirbti kyla todėl, kad jie turi šešėlinių pajamų ir, be to, dar gauna socialines išmokas.

Tačiau D. Baškytė teigė matanti išeitį iš šios situacijos.

„Palengvinti įsiliejimą į darbo rinką galėtume iš karto automatiškai nenutraukdami socialinių pašalpų ir garantijų mokėjimo, buvusiam bedarbiui susiradus darbo vietą“, – siūlo Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos ir teisės departamento direktorė. Jos teigimu, sprendimo racionalumą pagrindžia ir tai, kad dirbdamas žmogus vis tiek moka mokesčius ir tai iš dalies padengia jam mokamas socialinės garantijas.

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Sankauskaitė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas