Į eurą įlipęs iš jo neišlipsi

(Puslapis 1 iš 2)


Ramūno Vaitkaus pieš.

Arūnas Brazauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2011-10-06 10:38

Prieš kelias dienas „Facebook“ socialiniame tinkle plito nuotrauka, vaizduojanti įspėjamąjį užrašą:

„Dėl biudžeto karpymo, didėjančios dujų, naftos, elektros kainos ir apskritai dėl dabartinės ekonomikos būklės šviesa tunelio gale IŠJUNGTA.“

Rugsėjo 29 d. Vokietijos parlamentarai pritarė dar vienam Graikijos gelbėjimo planui. Vargu ar tai reiškia, kad tunelio gale vėl įjungta šviesa. Veikiausiai tiktų kitas palyginimas – prie, atrodo, beviltiško ligonio lovos pastatyta papildoma lašelinė ir uždegta dar viena žvakė.

Į euro krizę gal ne piktdžiugiškai, bet tikrai ironiškai žvelgiantys amerikiečiai, aiškindami einamuosius euro gelbėjimo darbus, palyginimų rado ne tunelyje ar ligoninėje, bet aludėje.

CNN televizijos žurnalistė prieš kamerą pastačiusi kelis bokalus išaiškino, kas ir kiek įpils į euro gelbėjimo fondą. Mažos stiklinaitės vaizdavo tokias valstybes kaip Slovėnija, Slovakija, Estija. Pastaroji taip pat moka – vien grynaisiais apie pusę milijardo litų, skaičiuojant mūsų pinigais.

Tačiau talpiausią bokalą teks pripilti Vokietijai ir apmokėti didesnę dalį sąskaitos.

Pastarieji sprendimai tėra didesnio plano etapas. Pagal jau paviešintą, bet dar nepatvirtintą planą bent 50 proc. Graikijos skolų bus nubraukta, o gelbėjimo fondas išaugs iki 2 trilijonų eurų. Tarp pasaulio politikų ir įtakingų finansininkų vyrauja nuomonė, kad tokios priemonės turėtų būti patvirtintos per kelias savaites, nes paskui bus per vėlu.

Planas savo ruožtu, o žodį „bankrotas” jau dabar galima taikyti Graikijai – vargu ar valstybė, kuriai bus dovanota 50 proc. skolų, yra moki. Tačiau bankrotas nereikš defolto (atsisakymo mokėti skolas), nes pagal Graikijos įsipareigojimus mokės kitos euro zonos valstybės.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paragino Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kiniją (vadinamąsias BRIK šalis), esą turinčias nemažai laisvų finansinių išteklių, investuoti į euro zonos valstybes. Atseit tokios investicijos neišspręs valstybinių skolų problemos, tačiau stiprins Europą ir bus visiems naudingos – juk žlugus eurui nukentėtų ir BRIK. TVF atstovas kaip pavyzdį nurodė Portugaliją, kurios privatizavimo programa susidomėjo Brazilijos kompanijos.

Lietuva, matyt, nesiraukys, jei patrauks panašių kapitalistų dėmesį, bet jausis ramiau, jeigu iš santrumpos BRIK bus išbraukta raidė R – te rusai supirkinėja Graikijos salas.

Žvelgiant į euro zonos ateitį peršasi dar vienas palyginimas – verpetas, iš kurio beveik neįmanoma išsikapstyti. Nors dar pasigirsta balsų, kad euro zona niekada nebus gyvybinga dėl skirtingo ją sudarančių šalių išsivystymo lygio, stipriausios ES šalys pasiryžusios euro zoną gelbėti, o ne laidoti.

Straipsnio puslapiai:

- Arūnas Brazauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas