I. Šimonytė: maži mokesčiai ir didelės išlaidos nėra suderinami (II) (5)

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Vilius Petkauskas / Ekonomika.lt

2013-12-27 14:10

Pirmąją interviu dalį skaitykite čia 

Esame įsikalę į galvą, kad mokesčiai turi nuolatos mažėti, tačiau kalbame apie Europinį viešųjų įstaigų finansavimą, Ekonomika.lt pasakojo buvusi Finansų ministrė ekonomistė Ingrida Šimonytė.

Ekspertė taip pat dalinosi nuomone apie milžinišką Vilniaus skolą, bei dažnai viešojoje erdvėje pasireiškiančius politikus, kiek per drąsiai sau suteikiančius ekonomisto titulą.

Lietuvos darbo jėgos apmokestinimas ir darbo santykių reguliavimas neabejotinai kenkia investiciniam šalies patrauklumui. Jūsų nuomone, kurie šių problemų aspektai turėtų būti sprendžiami pirmiausiai?

Lietuvoje yra susiklosčiusi labai keista darbo santykių kultūra – antai „lietuviškos“ įmonės neretai nesiskundžia nei darbo santykiais, nei MMA dydžiu, nes randa savų būdų kaip tuos reguliavimus apeiti, beje, su darbuotojo sutikimu. Tokioms įmonėms ir MMA didėjimas iki 3000 litų turbūt nepakenktų – atitinkama dalimi tiesiog būtų sumažinamas etatas ir tiek.

Paskatas tokiems apėjimams sukuria ir egzistuojantis darbo apmokestinimas, kai žmonės tiesiog nemato didžiosios tenkančių mokesčių dalies (Sodros įmokų), tad nelabai suvokia, ką praranda.

Užsienio investuotojai, kuriems toks požiūris dažniausiai nepriimtinas, skaidriai norinčios dirbti lietuviško kapitalo įmonės susiduria su įvairiais formaliais reikalavimais, kurie labiau ribojantys nei tose šalyse, kurios garsėja itin aukštu darbuotojų apsaugos lygiu.

Dėl šios keistos kultūros labai didelis klausimas, ką atneštų darbo santykių pakeitimai – neabejotinai palengvintų sąlygas sąžiningiems ir doriems darbdaviams, tačiau galbūt dar labiau atrištų rankas neturintiems skrupulų.

Kitų šalių statistika ir patirtis nepatvirtina, kad aukštas darbuotojų apsaugos lygmuo ir aktyvios profesinės sąjungos būtinai lemia aukštesnį nedarbą, tam pakanka pažvelgti į Skandinavijos šalis. Tačiau akivaizdu, kad socialinis dialogas jose iš esmės kitoks, nei Lietuvoje ar kokioje Pietų Europoje.

Visgi, pakeitimams būtinybės yra, galbūt pirmiausia galima būtų spręsti mažiau kontraversiškus dalykus. Apmokestinimui pertvarkyti kosmetiniai pakeitimai netinkami: galima dar šimtu kitu padidinti NPD, bet esant dabartinei socialinio ir sveikatos draudimo tvarkai, tai nelabai pakeis neigiamas paskatas sukčiauti.

Kita vertus, nemanau, kad nėra erdvės ir tokiai radikaliai permainai, tik jai bent pradžioje reikėtu rezervuoti išteklius, o juk juos valdžiai norisi rezervuoti ir kitiems dalykams. Tad čia – prioritetų klausimas.

Šiais metais keliskart buvo užsimenama apie perdėm didelę Vilniaus savivaldybės skolą. Kokią įtaką skola daro miesto raidos sklandumui? Ar realu ją sumažinti artimiausiu metu?

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas